Antanas Manstavičius | Alfa.lt
Rusijos valdžia kyla į kovą su pilietine visuomene. Per keletą mėnesių padidinto teisėsaugos pareigūnų dėmesio sulaukė apie 5 tūkst. šalies nevyriausybinių organizacijų (NVO). Dėl spaudimo tarptautinių ryšių turinčioms grupėms Maskva sulaukė priekaištų iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir ES, tačiau nežada švelninti pozicijos. Užsienio žiniasklaidai tai – tik dar vienas požymis, jog Rusija pamažu artėja prie diktatūros įvedimo.
Kaip ketvirtadienį rašo rusų leidinys Gazeta.ru, šią savaitę Rusijos prokurorų įvykdyti reidai su didžiosiomis Vokietijos partijomis susijusių Konrado Adenauerio (Sankt Peterburge) ir Friedricho Eberto (Maskvoje) fondų būstinėse sukėlė grėsmę, jog bus rimtai pakenkta dvišaliams santykiams.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Guido Westerwelle perspėjimas Rusijai nuskambėjo dar antradienį. Bundestage taip pat vis garsiau kalbama apie tai, jog Rusija neturėtų tikėtis paramos derybose su ES dėl vizų režimo liberalizacijos, rašo Gazeta.ru. Maža to, rusų pareigūnams artimiausiu metu esą gali pasidaryti sunkiau gauti leidimą įvažiuoti į Vokietiją bei kitas ES valstybes nares.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio 7 dieną turėtų susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Galbūt nenoras sulaukti nemalonių klausimų, arba vengimas įsivelti į neproduktyvius ginčus su potencialiais sąjungininkais, paskatino Rusijos pareigūnus skubiai nutraukti bent jau Konrado Adenauerio fondo veiklos tyrimą. Kaip ketvirtadienį po pietų pranešė „Der Spiegel“, šiai organizacijai jau grąžintas prieš tai tyrimui paimtas kompiuteris.
Putino žodis – įsakymas
Kitoms šalims paveikti Rusijos elgesį, ko gero, nebus taip paprasta. Jau anksčiau susirūpinimą dėl patikrinimų Rusijos NVO būstinėse reiškė Prancūzija, JAV ir Europos Sąjunga. Praėjusių metų gruodį, nelaukdami, kol Rusijoje prasidės raganų medžioklė, savo veiklą šioje šalyje nutraukė amerikiečių Tarptautiniai respublikonų ir demokratų institutai, finansuojami didžiųjų JAV politinių partijų.
Tačiau padėtis Rusijoje ne tik nesikeičia, bet ir blogėja. Didelį pasipiktinimą Vakaruose sukėlęs įstatymas dėl privalomo NVO, gaunančių paramą iš užsienio, įvardijimo „užsienio agentais“ buvo priimtas dar praėjusių metų vasarą. Tačiau tik šių metų vasarį, po V. Putino susitikimo su jėgos struktūrų vadovais, teisėsaugos pareigūnai tai suprato kaip tiesioginį įsakymą.
„Niekas neturi monopolio kalbėti visos Rusijos visuomenės vardu, tuo labiau – struktūros, valdomos ir finansuojamos iš užsienio, todėl neišvengiamai tarnaujančios užsienio interesams“, – pasak naujienų agentūros „Associated Press“, sakęs V. Putinas.
Prokurorai, mokesčių inspektoriai ir netgi Federalinės saugumo tarnybos (FSB), buvusio KGB, darbuotojai nedelsdami pasklido po plačiąją tėvynę. Tatarstane įsikūrusios organizacijos „Agora“, teikiančios teisinę pagalbą NVO, vadovas Pavelas Čikovas sakė JAV leidiniui „The Christian Science Monitor“, nekviestų svečių sulaukė apie 5 tūkst. NVO, veikiančių 83 Rusijos regionuose.
Organizacijų teiraujamasi, ar jos priima finansinę paramą iš užsienio, ar apie tai pranešta atsakingoms valstybinėms institucijoms ir kodėl jos iki šiol neužsiregistravo kaip „užsienio agentai“. Daugybė dokumentų – didelė jų dalis, kaip teigiama, jau anksčiau pristatyti šalies teisingumo ministerijai – paimami neva dėl būtinybės juos kruopščiai patikrinti.
„Manau, kad tai yra kampanija, nukreipta prieš visą pilietinę visuomenę ir ypač – prieš grupes, užsiimančias žmogaus teisių klausimais“, – amerikiečių žurnalistams sakė tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ Rusijos skyriaus vadovas Sergejus Nikitinas. Jo organizacijos būstinė Maskvoje šios savaitės pirmadienį buvo krečiama penkias valandas.
„Faktas, kad NVO jau dabar yra nuolatos ir labai kruopščiai prižiūrimos, – sakė „Agoros“ analitikas Ramilis Achmegalijevas. – Jos bet kada gali būti patikrintos beveik bet kurios vyriausybinės įstaigos. Kam tai daryti keletą kartų? Tai nėra normalu.“
Kratosi „užsienio agentų“ etiketės
S. Nikitinas teisėsaugos veiksmuose įžvelgia rimtą perspėjimą Rusijos NVO, kad šios vengtų finansavimo iš užsienio – nepaisant to, kad, formaliai žiūrint, tai daryti nėra uždrausta. „Tai, kad Rusijos žiniasklaida nušviečia šias kratas tik iš vienos pusės, sudaro visuomenei įspūdį, kad mes turime ką slėpti, kad mes dėl kažko esame kalti“, – apgailestavo „Amnesty International“ Rusijos padalinio vadovas.
Itin didelį pasipriešinimą Rusijos NVO gretose kelia reikalavimas registruotis ir visuose dokumentuose, taip pat ir pasiekiančiuose plačiąją visuomenę, vadinti save „užsienio agentais“.
„Jeigu organizacijos atsisako pasivadinti „užsienio agentais“, kitas žingsnis bus didžiulės baudos. Vėliau seks organizacijos uždarymas, o gal net lyderių persekiojimas, – ateitį niūriomis spalvomis „The Christian Science Monitor“ piešė „Memorial“, vienos garsiausių Rusijos NVO, valdybos narys Aleksandras Čerkasovas. – Tačiau nė viena NVO savo noru nesutiks būti vadinama „užsienio agente“.
„Mes to niekada nedarysime dėl vienos paprastos priežasties: mes nesame užsienio agentai“, – dienraščiui sakė viena žymiausių sovietmečio disidenčių, Maskvos Helsinkio grupės įkūrėja Liudmila Aleksejeva.
Papildomą nerimą Rusijos nevyriausybininkams kelia praėjusių metų pabaigoje priimtas naujas įstatymas, kuris išplėtė „valstybės išdavystės“ apibrėžimą. Pagal naująją tvarką, bet kuriam Rusijos piliečiui, perdavusiam jautrią informaciją užsienio organizacijoms (nebūtinai valstybinėms), gresia nuo 4 iki 20 metų kalėjimo. Kol kas ši nuostata dar nebuvo pritaikyta, tačiau niekas negali būti tikras dėl ateities.
Sugrįžimas prie „autentiškos diktatūros“?
Kaip pastebi britų „The Guardian“, kratų pastaruoju metu neišvengė netgi tokios organizacijos kaip katalikų bažnyčia pietinėje Rostovo srityje, aplinkosaugos grupė „Akva“ Novorosijsko uoste ir AIDS labdaros grupė Baškirijoje. Visoms joms artimiausiu metu gali tekti atsisakyti finansavimo iš užsienio, pasivadinti „užsienio agentais“ arba laukti vis agresyviau besielgiančios valstybės sankcijų.
„The Guardian“ šią situaciją vadina „sugrįžimu prie valdymo, grįsto baime“, kurį esą išprovokavo praėjusiais metais Rusijoje po galimai suklastotų parlamento ir parlamento rinkimų vykę šimtatūkstantiniai protesto mitingai.
„Ir vėl bandoma atgaivinti idėją, jog visi užsieniečiai yra šnipai. Viskas prasidėjo nuo to, kad V. Putinas dėl protestų apkaltino tradicinį Rusijos išorės priešą – Jungtines Valstijas“, – rašo britų dienraštis.
Vokiečių „Frankfurter Allgemeiner Zeitung“, kaip ir daugelis kitų šalies leidinių, šią savaitę tiesmukai prabilo apie „autentišką diktatūrą“, vis giliau šiandieninėje Rusijoje leidžiančią šaknis. „Galime stebėti, kaip autoritarinis režimas – toks, kuris vis dar toleruoja tam tikrą laisvę atskirose visuomenės nišose, kol tai nekelia abejonių dėl valstybės galios, pamažu virsta į autentišką diktatūrą“, – rašė šis dienraštis.
„Tiesa, Rusijoje virsmas dar neužbaigtas. Vis dar esama žiniasklaidos priemonių, kurios atvirai kritikuoja šalies valdovus. Veikia ir teisėta politinė opozicija bei netgi pilietinė visuomenė, – pridūrė „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. – Tačiau reidai prieš „Memorial“, „Amnesty International“ ir vokiečių partijų fondus pastarosiomis dienomis aiškiai rodo, kuria kryptimi Maskva juda. Kaip ir vykstant teismo procesams prieš tuos, kurie vadovavo protestams prieš suklastotus rinkimų rezultatus, du siekiai yra svarbiausi: įbauginimas ir apjuodinimas. Mokesčių inspektoriai ir prokurorai rūpinasi pirmuoju, valstybės kontroliuojama žiniasklaida atsakinga už antrąjį.“
„Šie veiksmai – aiškus signalas, kad praėjusių metų masiniai protestai iki kaulų smegenų sukrėtė valdantįjį elitą. Jie parodė, kad Rusijos visuomenė sparčiai keičiasi, ir piliečiai nori, jog daugelyje sričių būtų pritaikyti pasiekimai, kurie yra norma kitose šalyse, – rašo vokiečių verslo dienraštis „Handelsblatt“. – Vis dėlto dauguma valstybės aparate bijo permainų. Moderni, atvira visuomenė ir didesnė piliečių įtaka sukeltų grėsmę postams, kuriuos aukščiausiojo ešelono veikėjai užsitikrino per pastaruosius metus.“