• Žiniasklaidos pranešimai teigia, kad Sergejaus Šoigu niekas nematė jau 12 dienų.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo raganų medžioklę savo patarėjų vidinėje aplinkoje.
• Įtarimai dėl artimų patarėjų išaugo po to, kai JAV ir Britanija gavo nutekintus jo karinius planus.
• Nutekėjusi informacija smerkė dėl sėkmingų Ukrainos atakų prieš pagrindinius generolus ir elitines pajėgas.
• Yra įtariamas gynybos ministras Sergejus Šoigu, vadovavęs invazijai.
Šiandien Vladimiro Putino karas paniro į dar gilesnę krizę pasirodžius pranešimams, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pradingo iš akiračio dėl „širdies problemų“.
Jo niekas nematė jau 12 dienų, o per televiziją buvo rodoma jį vaizduojanti sena filmuota medžiaga ir nuotraukos, kaip teigia opozicinės žiniasklaidos pranešimai.
Tai įvyko po to, kai paaiškėjo, kad Vladimiras Putinas pradėjo raganų medžioklę savo aplinkoje ir vis labiau bijo savo artimiausios aplinkos žmonių po to, kai JAV ir Didžioji Britanija gavo nutekintos informacijos apie jo karinius planus.
Tarp tų, kurie sukėlė įtarimą, buvo Šoigu, atsakingas už kruviną karinę operaciją Ukrainoje, kurios metu, manoma, žuvo daugiau nei 10 000 karių ir masiškai žuvo civiliai.
Paskutinę savaitę jo vieši pasirodymai buvo žymiai sutrumpinti, o jo jaunesnioji duktė Ksenija buvo matyta pozuojanti apsirengusi Ukrainos mėlyna ir geltona spalvomis.
Kovo 18 d. 66 metų Šoigu buvo paminėtas Kremliaus svetainės ataskaitoje, pranešančioje, kad jis ir Putinas aptarė” specialios operacijos pažangą Ukrainoje” su nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais. Tačiau vaizdo įrašai ir nuotraukos nebuvo rodomi.
Tą pačią dieną Pirmasis televizijos kanalas vienas paskelbė istoriją apie Šoigu, teikiantį apdovanojimus, tačiau su pranešimu naudojamas vaizdas buvo tas pats, kaip ir rodytas kovo 11 d.
Anksčiau jis buvo labiau matomas ir dažnai cituojamas. Jo aplinkos žmonės sakė, kad jis blogai jautėsi dėl širdies problemų, apie tai tiriamajai naujienų laidai „Agentstvo” pasakojo ministrui artimas šaltinis.
Šoigu yra laikomas vienu artimiausių ir lojaliausių Putino bendražygių.
Tačiau dėl karo vedimo atsirado įtampa tarp jo ir kitų armijos bei saugumo vadovybės atstovų.
Praėjusių metų birželį jo 68 metų sesuo Larisa Šoigu mirė nuo Covid.
Rusijos prezidentas ieško kaltųjų dėl jo užstrigusios invazijos Ukrainoje, ir pasakojama, kad jis yra įsiutęs dėl to, kad JAV ir Britanija sužinojo apie Maskvos karinę taktiką.
Šaltiniai pranešė, kad nutekinta informacija, kurią Londonas ir Vašingtonas perdavė Kijevui, buvo pateikiama kaip priežastis, dėl kurios ukrainiečiai taip sėkmingai nusitaikydavo į Rusijos žymiausius generolus ir elitines pajėgas.
Šaltiniai tvirtino, kad Putinas privačiai išreiškė nepasitikėjimą ilgamečiu bendražygiu Aleksandru Bortnikovu, Federalinės saugumo tarnybos vadovu, ir pradėjo atžagariai kalbėti susirinkimų metu su Valerijumi Gerasimovu, Rusijos Generalinio štabo vadovu.
Bortnikovas buvo įvardintas kaip tas, kuris pakeistų vadovą, jei Putinas būtų pašalintas perversmo keliu.
Kitas žmogus, į kurį nukreiptas Putino įsiūtis yra Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovo pirmasis pavaduotojas Igoris Kostiukovas, kuris, tikėtina, gali būti pašalintas platesnio valymo eigoje.
Anksčiau prieš invaziją jis viešai pažemino Užsienio žvalgybos tarnybos viršininką Sergejų Naryškiną.
Bet Putinui ir vėl labiau rūpėjo karinės technikos nuostoliai, dėl kurių jis kaltino Gerasimovą, negu žmogiškosios mūšių aukos.
Pasakojama, kad jis yra pasakęs savo vadams, jog 50 000 aukų kaina būtų „niekas palyginus su tikslais, kurie būtų pasiekti po pergalės“.
Kai kurie mano, jog jis planuoja sandėrį, kuris bus pateikiamas kaip Ukrainos „pasidavimas” ir „pergalės paradas” Maskvoje gegužės pradžioje.
„Jį siutina, kad JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgyba, atrodo, visą laiką žino tolesnį Rusijos armijos žingsnį, pradedant nuo invazijos pranašavimo dar prieš jam būnant pasirengusiam ją pripažinti“, – sakė vienas iš šaltinių.
Daugiau nei tuzino generolų netektis matoma kaip susijusi su realiu laiku vykstančiu informacijos apie karinės operacijos veiksmus nutekėjimu.
Rusijos saugumo ekspertas Andrejus Soldatovas sakė, kad karinė kontržvalgyba apklausia Federacinės saugumo tarnybos departamentą.
„Tai gali reikšti, kad pagaliau žmonės Maskvoje pradėjo savęs klausti, kodėl JAV žvalgyba buvo tokia tiksli“, – sakė jis laikraščiui The New Yorker.
„Karinė kontržvalgyba daugiausiai užsiima kurmio paieška, informacijos nutekėjimo šaltinių nustatymu.“
„Taigi atrodo, kad dabar Putinas ima pykti ne tik dėl prastos žvalgybos ir prasto pasirodymo Ukrainoje, bet ir dėl to, kad JAV žvalgyba gauna duomenis apie invaziją ir kad amerikiečiai žinojo tiek daug dalykų apie tai, kad bus.“
Jis taip pat mano, kad Putinas kaltina savo pavaldinius dėl liaudies palaikymo rusų armijai stokos Ukrainoje, lyg iš vietinių žmonių būtų buvę tikimasi, kad jie džiaugsmingai sveikins įsiveržėlius.
Jis sakė, kad Putino aplinkoje viršininkai vis dar pernelyg bijo sakyti jam tiesą.
„Jūs dabar turite tiek daug įkalintų žmonių, net žmonių iš Federalinės saugumo tarnybos. Tai negi manote, kad karo generolų požiūriu yra tikrai saugu Putinui sakyti kažką tokio, kas jam nepatiktų? Aš manau, kad tai jiems būtų didžiulis iššūkis.“
Baimės atmosfera reiškia, kad žvalgybos duomenys apie tikėtiną Ukrainos pasipriešinimo rusų įsibrovėliams mastą nuo Putino buvo nuslėpti.
Bet Soldatovas nesitiki, kad Putino aplinkos žmonės imsis jo nužudymo, nežiūrint vis priešiškesnio elgesio, su kuriuo jie susiduria.
„Aš manau, kad dabar Putinui nėra beveik jokio pavojaus“, – sakė jis ZDF Heute laikraščiui Vokietijoje. „Jis turi dvi saugumo tarnybas, kurios pirmiausia atsako už užtikrinimą, kad asmeniškai Putinui nieko nenutiktų.“
„Mes žinome, kad jis pats yra buvęs žvalgybos karininkas, kuris supranta įvairią riziką. Jis dažnai tvirtina, kad per savo gyvenimą jis sėkmingai išgyveno 12 ar 13 mėginimų jį nužudyti. Šia prasme viskas jam yra saugu.“
Šaltinis: dailymail.co.uk