Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Sinodas kovo 19 d. paskelbė pareiškimą apie situaciją Ukrainoje ir Kryme. Siūlome susipažinti.
Viso Stačiatikių pasaulio dėmesį prikaustė tragiški įvykiai Ukrainos žemėje. Kraujas buvo pralietas Kijeve. Neramumai išplito visoje šalyje.
Atsiliepdami į šią rimtą padėtį bei užėmimo grėsmę, kylančią Ukrainos stačiatikių bažnyčios vienuolynams bei bažnyčių pastatams, vietinių stačiatikių bažnyčių primai, susirinkęs šių metų kovo 6–9 d. Stambule, kartu išsakė raginimą taikiai išspręsti kilusį pilietinį pasipriešinimą, vengiant politinių jėgų kišimosi į Bažnyčios reikalus. Primai taip pat paliudijo, kad jie meldžiasi už sugrįžimą tų, kurie šiandien yra atsiskyrę nuo bažnytinės bendrystės.
Susirinkę šiandien į Šventojo Sinodo sesiją, mes dar kartą kreipiamės į Ukrainą, tokią brangią mūsų širdims, ir liudijame, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčia atitinkamai kvietė ir toliau kviečia taikai bei maldai, nesusitapatinant su (priešingai, nei kitos religinės organizacijos) viena ar kita politinio konflikto puse.
Jos atsidavę vaikai gyvena visuose Ukrainos regionuose, ji yra didžiausia religinė bendruomenė šalyje, bendruomenė, kuri gyvena susivienijusi su savo tauta, ji yra šalia jų išbandymų ir kančių valandoje. Jos socialinių paslaugų išskirtinumą rodo tai, kad žmonės, kurie gyvena Ukrainoje, priklauso įvairioms etninėms, kalbinėms ir kultūrinėms bendruomenėms, turinčioms įvairias politines pažiūras.
Kai kurie siekia maksimalios integracijos į Vakarų Europos vyriausybių sukurtas politines struktūras. Kiti, priešingai, siekia plėtoti santykius su istorinės Rusios žmonėmis, siekdami išsaugoti jų gimtąją kultūrą.
Pakaitomis pranašumą įgyjančios kontrastuojančios socialinės tendencijos poliarizuoja Ukrainos visuomenę. Bažnyčia, iškylanti virš šių skirtumų, negali tapatintis tik su vienu iš minėtų požiūrių. Priešingai, kanoninė Stačiatikių Bažnyčia, išsauganti bendrystę su visa Stačiatikių krikščionybe, yra vienintelė jėga, kuri gali išsaugoti pilietinę taiką ir suvienyti visus žmones, turinčius priešingus įsitikinimus.
Bažnyčios misija, visų jos vaikų šventa pareiga, yra siekti taikos Šventosios Rusios tautų žemėje, raginti atsisakyti neapykantos ir priešiškumo kalbos. Kad ir kas beatsitiktų tarpvyriausybinių santykių srityje, koks politinis konfliktas bekiltų, tikėjimo vienybė ir žmonių, kuriuos jungia tas pats krikštas, brolystė negali būti ištrinta iš mūsų bendros praeities. Mes tikime, kad ji negali būti ištrinama iš mūsų bendros ateities, kurioje broliškos Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitos tautos turi gyventi taikoje, meilėje ir solidarume.
Rusijos stačiatikių bažnyčia daug kartų ragino vengti smurto, kraujo praliejimo ir tarpusavio vaidų Ukrainos žemėje. Deja, nesugebėjome išvengti šių tragiškų įvykių: žmonės žuvo, daugelis kentėjo. Štai kodėl šiandien dar ir dar kartą mes raginame visus, kuriems brangūs Ukrainos žmonės ir taika Ukrainoje: smurtas negali būti tęsiamas.
Bažnyčios sienas nustato ne politinės preferencijos, etniniai skirtumai ir net ne valstybių sienos. Bažnyčia išsaugo savo vienybę, nepaisant visų besikeičiančių aplinkybių. Tuo pat metu be galo svarbu, kad istorinės Rusios tautos išsaugotų vertybes, ant kurių buvo pastatyta krikščioniškoji civilizacija. Vertybes, kurios leido mums sukurti savo šlovingą praeitį, ir, tikime, gali užtikrinti orią ateitį.
Svarbu išsaugoti savo ištikimybę pagrindinėms Kristaus Evangelijos vertybėms ir išpažinti amžinąjį dievišką įstatymą ne tik mūsų asmeniniame gyvenime, bet ir mūsų tautų gyvenime, jų tarpusavio santykiuose, kurie turi būti broliški net ir sunkumų akimirkomis. Lai Dievo nuosprendis apie kiekvieną žmogų ir kiekvieną tautą istorijoje parodys mus buvus vertus Kristaus vynuogynų darbininkus, atsidavusius Jo tiesai ir atskleidžiančius Jo meilės darbus.
Vienu balsu keldami savo maldas į Viešpatį, mes raginame įsiklausyti į Šventojo apaštalo Pauliaus žodžius: „elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais“ (Ef 4,1).
Versta iš Zenit.org
Primename ir ankstesnį Maskvos patriarcho Kirilo kreipimąsi į Kijevo metropolijos katedros vietininką, Černovicų ir Bukovinos metropolitą Onufrijų ir visus Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios vaikus.
Maskvos patriarchas Kirilas: Ukrainiečių tauta pati turi lemti savo likimą