Televizijos kritikė, leidinio „Nezavisimaja gazeta“ apžvalgininkė Irina Petrovskaja – apie valstybinių Rusijos televizijos kanalų „sensacijų“ paieškas.
Irina Petrovskaja | novayagazeta.ru
Televizijos kanalas NTV ėmė persekioti „bobas“, dvi programas paeiliui pašvęsdamas joms – nelaimingoms, ligotoms, pamišusioms dėl sekso, tačiau pasiryžusioms jų savivertę įrodantiems radikaliausiems poelgiams.
Jų vardai ir jų veidai, su retomis išimtimis, rusų žiūrovui beveik nieko nesako, nes tai ne mūsų puikiosios, kovai už darbo liaudies laimę pasiaukojusios politikuojančios feminos, o pasibaisėtinos ir tūžmingos ukrainietiškos furijos. „Maidano furijos“ – šitaip eilinę programos „Profesija – reporteris“ laidą ir pavadino anoniminiai autoriai.
„Maidano furijos eina iš proto dėl sekso ir rusofobijos, – tikina žiūrovus autoriai. – Seksas, psichozė ir politika tarpusavyje susiję kaip broliai dvyniai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad įgijusios valdžią furijos, siekdamos susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą, pasirengusios viską nuo savo kelio nušluoti“. Kviestas seksologas patvirtina: „Už moterų ekstremizmo visada slypi seksualinis susijaudinimas“.
Prie „Maidano furijų“ laidą rengę autoriai priskyrė ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, ir JAV Valstybės departamento atstovę Viktoriją Nuland – anoniminiai laidos autoriai jas apkaltino ne tik tiesioginiu dalyvavimu nuverčiant valstybinę valdžią Kijeve, bet ir netradicine seksualine orientacija, kurios propaganda neva turėjo lemti įstojimą į Europos Sąjungą ir Lietuvai, ir Ukrainai.
Perauklėti netradicines ledi imasi originaliai pavadinto pornofilmo „Iš lesbietės į moterį“ režisierius, kurio filmavimo aikštelėje pabuvojo NTV filmavimo grupės nariai. Geriausiuoju TV žiūrėjimo laiku, Didžiojo Penktadienio vakarą [Rusijos] federalinis kanalas demonstruoja pikantiškus būsimojo „mokomojo“ pornofilmo kadrus, kuriuose pornoaktorius, besigretindamas prie pornoaktorės, sako: „Aš tau parodysiu, kaip mylėtis su vyru“.
Panašią pamoką tėvyninėms „furijoms“ daugybės televizijos kamerų akivaizdoje pateikė ne koks nors saviveiklinis pornostudijos režisierius, o vienas dorovingiausių Rusijos politikų – Vladimiras Žirinovskis ir jo nuosavi apsauginiai. Beje, tuo pat metu, Didįjį Penktadienį. Greičiausiai filmo „Maidano furijos“ NTV anonsų įkvėptas ir dar sykį plačiai jį pareklamuodamas („vakare parodys…“), jis užsipuolė parlamento žurnalistes kaltindamas jas „gimdos pasiutlige“ bei netradicine seksualine orientacija ir kviesdamas savo asmens sargybinius nedelsiant „parodyti, kaip mylėtis su vyru“. Jo nesutrikdė net vienos iš žurnalisčių nėštumas – jis įsakė jai sėdėti namuose, o užsistoti bandžiusioms kolegėms seniausias šalies parlamentaras apskritai liepė išsinešdinti išvadinęs jas „prakeiktomis lesbietėmis“. Visą vyksmą lydėjo jo riksmai: „Kristus prisikėlė! Iš tiesų prisikėlė!“, nors iki Prisikėlimo Sekmadienio dar buvo likę daugiau nei para laiko.
Tačiau mūsų šaunieji televizininkai savo akyje nemato net rąsto. Todėl Rusijos žiūrovai vargu ar sulauks kūrinio, pavadinto „Valstybės Dūmos monstrai“, o jau tikrai neverta laukti vieno jų, praradusio žmogiškąjį pavidalą, boikoto. Dmitrijus Kiseliovas, dar vienas kovotojas už ukrainietiškų politinių papročių tyrumą, savo programoje „Savaitės žinios“ šio incidento apskritai nepastebėjo, nors pono Ž. įžeista nėščia žurnalistė (po viso šio įvykio patekusi į ligoninę) yra D.Kiseliovo vadovaujamos informacinės agentūros bendradarbė.
Užtat šis ponas Ž. lyg niekur nieko pasireiškė „Sekmadienio vakaro“ eteryje iškart po „Savaitės žinių“ ir pro dantis iškošė kai ką panašaus į atsiprašymą: girdi, buvau neteisus, pasitaisysiu. Kad incidentas yra baigtas, nusprendė ir Valstybės Dūmos etikos komisija netaikydama savo kolegai jokių sankcijų. O vienas tos komisijos narys vėliau pasakė, kad, girdi, žiniasklaida ir televizija kaltos pačios – joms tik paduok epatuojantį klouną Ž., o ne kokį nors teisingą, tačiau nuobodų M. Taip ir yra. Tai reiškia, kad esame pasmerkti dar ne kartą stebėti minėtojo personažo kontroliuojamus ir nekontroliuojamus sezoninio paaštrėjimo priepuolius, kurių svarbiausias elementas – kova su „bobomis“.
NTV kanalas neapsiribojo „Maidano furijomis“ ir tiesiog Šviesaus Prisikėlimo Sekmadienio išvakarėse, tuoj po „Palaimingosios ugnies nusileidimo“ tiesioginės transliacijos, ėmėsi nušviesti dar vienos „Maidano furijos“ intymųjį gyvenimą (čia prisimintinas anaiptol ne palaimingas anekdotas apie tai, kad reikėtų arba kryželį nusiimti, arba nuogumą pridengti). TV serijos „Naujos rusiškos sensacijos“ filmas „Lovoje su Tymošenko“ pasiryžo įtikinti žiūrovą, kokia pasišlykštėtina ir amorali yra „nelaimėlė princesė“, kuri, kaip ir jos Maidano draugės, apsėsta garbės ir gašlumo.
Kažkoks ukrainiečių žvalgybos pulkininkas (autoriai jį pavadino Štirlicu, pabrėždami panašumą muzikinėmis temomis iš filmo „Septyniolika pavasario akimirkų“), daugelį metų rinkęs kompromituojančią medžiagą apie pani Tymošenko, „griežčiausio slaptumo sąlygomis, Kijevo pakraštyje“ (tarp kitko, neslėpdamas savo veido) dosniai dalijasi operatyvine informacija, iki šiol Ukrainoje buvusia „valstybės paslaptimi“, – apie jos gyvenimo vyrus, kuriais lyg laipteliais ji kopė į valdžios olimpą. Bet, matyt, šioje vietoje „Naujų rusiškų sensacijų“ kūrėjams pagalį po kojomis pakišo įvairių gimtojo kanalo padalinių nekoordinuota veikla. Nes tokią pat „valstybės paslaptį“, kelios savaitės prieš pasirodant NTV eteryje šauniajam ukrainietiškam Štirlicui ir jo atradimams, viską jau išaiškino ir savo auditorijai atskleidė laidos „Profesija – reporteris“ filmas „Princesė prie parašos“ (rus. параша: Rusijos kalėjimuose ir lageriuose vietoje klozeto naudojamas kibiras – Tiesos.lt).
Beje, kai ką naujo „Naujos rusiškos sensacijos“ vis tik surado – jeigu „princesės prie parašos“ Julijos VLADIMIROVNOS Tymošenko tėvu anksčiau vadintas Viktoras Abramovičius Kapitelmanas, tai kolegos grąžino tėvui jo tikrąjį vardą. Jis vis dėlto VLADIMIRAS Abramovičius, tik ne Kapitelmanas, o Grigianas, neva latvių kilmės (nors autoriai ir patys pasišaipo „kur jūs matėte latvį pavarde Grigianas ir tėvavardžiu Abramovičius?“). Skambant melodijai „Semj-sorok“ (Semj-sorok – tai žinoma tradicinio žydų šokio melodija – Tiesos.lt) filmavimo grupė važiuoja į vietovę, iš kur kilę šelmiškosios „oranžinės princesės“ protėviai. Ir iš tikrųjų – taip! Senelį vadino Abramu Kapitelmanu, o močiutę – Marija Josifovna Grigian. Tada kodėl, kodėl Julija Tymošenko slepia savo tikrąją kilmę? Ogi todėl, kad, pažodžiui, „Sunku pasakyti, kas dabar Ukrainoje blogiau – invalido vežimėlis ar žydiškos šaknys. Ir viena, ir kita tolygu politinei savižudybei!“
Sensacija, ką ir besakyti. Nauja ir rusiška. Tik kurių galų jos reikia mūsų žiūrovui, kuriam už Tymošenko balsuoti neteks, tuo tarpu ukrainiečiai dabar yra netekę malonumo matyti rusiškus televizijos kanalus? Ar ne geriau minėtam NTV nukreipti dėmesį į savus valdančiuosius – į jų moralinį veidą, į jų kapitalus, į jų limuzinus ir vilas? Štai čia būtų sensacijų sensacijos! Ir kada nors bus. Tik kol kas Rusijos žurnalistų vaizduotę svetimšalės „furijos“ ir „monstrai“ jaudina kur kas labiau – ten visada galima atrasti erdvės pasismaginti.