Ruslanas Baranauskas. Ar piliečiai turės Nacionalinį transliuotoją?

Penkiasdešimtmečių karta puikiausiai prisimena sovietinius laikus, kuomet vyravo vienos partijos nuomonės ir ideologijos monopolis. Ir nebandyk žmogau nukrypti nuo kurso, šablono. Vienodai rengtis, kirptis, prenumeruoti propogandinius leidinius ir t.t. Kaip padėka už lojalumą valdžiai melo ir ksenofobijos persunktos laidos- „Vremia“,“Panorama“. Balsavo 100 procentų rinkėjų, prikulta tūkstančiai tonų, primilžta pieno- vagonais. Kiek išvogta, išgrobstyta žmonių turto- ne mūsų rūpestis!

1990.03.11. tarsi stiprus pavasario potvynio ledonešis suardė Sovietų imperijos pamatus. Tapome laisva, demokratinius principus ir vertybes deklaruojanti valstybė. Žodžio teisė, nuomonių įvairovė, diskusijos, šališkumas, kompromiso paieškos- fundamentalūs žiniasklaidos darbo instrumentai. Tačiau įžengus į ketvirtąjį Nepriklausomos Lietuvos egzistavimo tarpsnį plika akimi regime ydas ant ydų, niekur nevedančias reformas dėl reformų, žūtbūtinius bandymus užčiaupti burnas pradedant nuo intelektualo, baigiant paprastu audimo cecho pameistriu.

Lietuviško abejingumo, pasyvumo ištakos nagrinėtos dar Juliaus Greimo veikaluose, apie lietuvybės svarbą rašė Vydūnas. Kas pasikeitė? Tolerancija kitaminčių persekiojimui, atviram cinizmui ir psichologiniam šantažui tapo prioritetine šaka, vizitine kortele. Tiesiog dažnai net pasąmonėje pagalvoju, negi visos valdžios buvusios, esamos, būsimos Seime nebesuvokia, kad liepto atbraila pasiekta. Užsienio šalys, investuotojai jau atvirai rėžia į akis karčią tiesą, kad nesvajokite apie projektus bendrus kol pas jus nebus politinio stabilumo. O jo deja neregėti net su žiburiu.

Vienas iš chaoso Lietuvoje garantų yra Lietuvos radijas ir televizija, kuri pradedant skydinės specialistu Audriumi Siaurusevičiumi ir tęsiant tradicijas su ekspertų eksperte iš Delfi Monika Garbačiauskaite- Budriene paverstas paplavų duobe ir nedaugiau. 68 berods milijonai mokesčių mokėtojų, biudžeto pinigų išmetami tik tam, kad Seimo rinkimų debatai virstų klounada, tų pačių prelegentų pakvietimu, o laidos ale vedėjai kaip savo laiku Rita Miliūtė pati užduoda klausimą, pati už pašnekovą atsako. Viso to mokoma Komunikacijos fakultete senajame universitete? Nemanau.

Su visa pagarba pokario disidentams, kovotojams už laisvę deja kai kurie patriotai turėjo adekvataus elgesio sutrikimų. Čia normalu, kad Algirdas Patackas sviedžia vandens stiklinę oponentui į veidą . Kokia prasmė buvo tokius asmenis kviestis į eterį? Sulaukti populiarumo, ar atspindėti kokybiško turinio raišką? Dabar geros patirties ratas apsisuko ir vėl regime nežaboto masto siautėjimą iš LRT administracijos pusės ir apgailėtiną mokslininkų, docentų, tarybos narių laikyseną puolant garbiają dėstytoją Jolantą Mažylę.

Net gūdžiais nomenklatūrinio išvešėjimo metais aukšti funkcionieriai neišdrįsdavo daryti spaudimą kolegoms, užsiundyti studentus, rinkti parašus, kad atsikratyti nusipelniusia Lietuvai žiniasklaidos profesionale. Štai nepatinka LRT bosei docentė ir išmetus visas pajėgas, samdomus „iešmininkus“ duoti suprasti OP tv dalyvavusiai Jolantai Mažylei, kad kalbėjimo tekstai, konspektai privalo būti suderinami tik su protingiausia planetoje LRT vadovybe, taryba. Ir tegul niekas net nebando turėti stiprią atmintį ir priminti Audriaus Siaurusevičiaus, Edmundo Jakilaičio pasažus. Visiškai pagirtina gerai įkaušusiam plavinėti po elektros skydinę ir užsibarikaduoti nuo fotoreporterių, dar mostelti „Respublika“ žurnalistui į kamerą, veidą. Kitas išminčius taškė sąskaitas su savo bičiuliais per Nacionalines ekspedicijas ir kitus prabangius furšetus.

Ir kas iš to? Avys liko sveikos ir vilkai sotūs. Moralinį autoritetą praradęs Siaurusevičius gi vėl buvo gryžęs vadovauti pinigų įsisavinimo įstaigai, Edmundas Jakilaitis- visų sričių meistras. Nuo tūkstantmečio gimnazijų korupcinio planelio, kurį ačiū Dievui konstitucinis teismas sustabdė iki istorijos žinovo, kokio nesurasime net Fribūro universitete Šveicarijoje.

Dabar Monika Garbačiauskaitė- Budrienė sau šypsosi ir net neabejoja amžinu įsitvirtinimu komfortiškame krėsle. Jie turi galią už žiūrovus nuspręsti kokios bus laidos, filmai, žodžiu visas programų tinklelis. Mažai naudos iš valstiečių mėginimo inicijuoti rimtą tyrimą, auditą. Tiesiog netas kalibras, svoris politikams grumtis su Viešpačiais žemėje.

Sakoma išeitis yra visada. Net metastazių kamuojamas ligonis dar tikisi pasveikti nuo klastingojo vėžio. Tačiau esamoje status quo deja aš kaip humanitaras neįžvelgiu švieselės tunelio oloje. Turime šimtus kalbančių galvų- tačiau rezonansinio poveikio jos nedaro. Nenori, bijo, ar tiesiog užima rąsto plaukimo žemyn upe povyzą.

Praktiškai neturime kultūrinių laidų, mokslo sklaidos populiarinimo, negi istorikai negeba pasiūlyti kažko konceptualaus? Rengti atviras diskusijas su akademine diaspora, bendrojo lavinimo ugdymo įstaigomis, naujausių monografijų, studijų pristatymai.

LRT priedermė ir yra telkti visuomenę, kelti jos pilietinę dvasią, ūpą, išprusimą, o ne užsiimti sąskaitų suvedinėjimu.

Siūlau piliečius rengti pasiūlymus, alternatyvas kaip pakeisti Nacionalinio transliuotojo maršrutą, kuris veda link didelės tautinės nesantaikos.