Igoris Eidmanas | kasparov.ru
Panašu, jog šįsyk Navalną vis dėlto įkalins. Tai reikš, jog šalies vadovybėje didesnę įtaką įgyja tiesioginės prievartos šalininkai – „šunys“, o ne manipuliacinėmis priemonėmis veikiančios „lapės“ (kiek pakeičiau žinomą V.Pareto terminologiją, nes liežuvis neapsiverčia bjaurius Putino šunis pavadinti liūtais). Navalno įkalinimas lems prasidėsiančias griežtesnes represijas prieš režimo priešininkus.
Galima neabejoti, kuo baigsis teismo procesas prieš Navalną, jeigu prisiminsime pirmąjį nesėkmingą bandymą jį įkalinti. Kaip žinome, anuokart jau kitą dieną po nuosprendžio paskelbimo realus Aleksejui priteistas laisvės atėmimo terminas netikėtai buvo pakeistas sąlyginiu, o po to jam netgi buvo leista dalyvauti Maskvos mero rinkimuose. Tai buvo padaryta spaudžiant „lapėms“, o būtent – oligarchinės aplinkos kvaziliberaliems lobistams, kurie įtikino, matyt, pačią aukščiausią valdžią, jog sugebės su Aleksejumi susidoroti įprastais manipuliaciniais būdais, padėsiančiais jį sutriuškinti rinkimuose. Nežinia, kas tai buvo – kvailystė ar iš anksto sumanytas triukas. Tačiau gudragalvis planas akivaizdžiai nesuveikė. Rinkimuose Navalnas pasirodė puikiai. Sobianino pergalė buvo neįtikinama ir, greičiausiai, nesąžininga. Valdžia suvokė, jog „lapės metodais“ su „Navalno problema“ susidoroti jai nepavyks ir nusprendė imtis šiurkščios prievartos. Tam ir pasitarnaus žinomai suklastota vadinamoji „Yves Rocher“ byla, pasibaigusi kaltinamuoju nuosprendžiu su realiu laisvės atėmimo terminu. Matyt, valdžia nusprendė nebežaisti įtartinų žaidimų su Navalnu, o tiesiog pasodinti jį į kalėjimą.
Aleksejui laisvę atims dėl to, kad jis sugebėjo įrodyti savo, kaip politiko, efektyvumą. Putiniškoji vadovybė suprato, jog jis jiems tapo realiai pavojingas. Tad numatomas kaltinamasis nuosprendis pagal žinomai išgalvotą bylą – aukštas jo opozicinės veiklos efektyvumo įvertinimas. Visiems kol kas laisvėje esantiems opozicijos lyderiams pasiunčiamas signalas: kol kas jūs esate niekas, marginalai, ir mes jūsų nebijome, tačiau jeigu peržengsite ribą – sėdėsite kalėjime.
Aš kritiškai vertinu daugelį Navalno pasisakymų, veiksmų, taip pat ir kai kuriuos jo aplinkos žmones, tačiau dabar ne metas dalykinėms diskusijoms apie pasaulines problemas. Navalno įkalinimas – grėsmė visiems Rusijos opozicionieriams. Šiandien pasodins jį, rytoj ateis ir kitų eilė. Todėl sausio 15-ąją reikia išeiti į gatves ir protestuoti. Be to, mano nuomone, protestuotojams šį kartą nė nereikia prašyti valdžios leidimų. Iš anksto suderintos akcijos greitai virsta profanacija ir protestais pasinaudojančių atskirų žiniasklaidos atstovų personaline viešųjų ryšių akcija. Kad taip nutinka, akivaizdžiai pademonstravo „baltųjų kaspinų“ judėjimo nesėkmė.
Kova už Navalno laisvę gali lemti opozicinio protesto nuostatų savotišką peržiūrėjimą. Ši kampanija turi galimybių tapti pradiniu aštrėjančio konflikto tarp visuomenės ir valdžios etapu, kuomet opozicija išdrįs visiškai ignoruoti diktatūros nustatytas „leidžiamas“ ribas. Autoritarinė valdžia visuomet stengiasi protestuojančius priversti „žaisti“ pagal jos taisykles. Jeigu opozicija tam nepasipriešina, tuomet diktatūrai nėra ko bijoti. Tik judėjimas, pasitelkiantis su valdžia nederintus puolimo būdus, „iššaukiančius ugnį į save“, turi šansą sulaukti sėkmės (išsamiau apie aštrėjančio konflikto strategiją – ČIA). Pasipriešinti didėjančiam represijų spaudimui įmanoma tik naujais ir kur kas radikalesniais kovos su represine sistema metodais.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas