Iš viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų matyti, kad vienas iš pagrindinių klausimų – kurią iš dviejų „blogybių“ rinktis antrąjame Prezidento rinkimų ture? Ar „blogybė“ čia tinkamas apibūdinimas, ar ne – tebūnie kiekvieno asmeninio požiūrio reikalas. Pakalbėkime apie skirtumus.
Pradėjęs analizuoti, pasijauti kaip gavęs tą piešinuką „Atrask 10 skirtumų“ 🙂
O juos, beje įžiūrėti sunku. Dėl kelių priežasčių. Pirma, kandidatai pernelyg dažnai klausinėjami apie smulkmenas, arba apie „tą patį per tą patį“. Taip ir neaišku, ar iš esmės skiriasi kandidatų pozicija dėl globalių klausimų. Antra, tų skirtumų ieškojimas būtų dirbtinis, nes iš tiesų realios konkurencijos tarp kandidatų nėra. Skiriasi išoriniai elementai – kandidatų lytis, manieros, komunikacijos stilius (grubokas v. elegantiškas).
Grįžkime į neseną praeitį. Ekonominės krizės metu daugybė lietuvių buvo priversti bankrutuoti Ispanijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, nes pas mus dar neveikė fizinio asmens bankroto įstatymas.
Kodėl neveikė, nors jo verkiant reikėjo?
Įstatymo projektą iš stalčiaus į stalčių stumdė ministerijos, Seimo komitetai. Komercinių bankų asociacija vos ne atvirai blokavo įstatymo svarstymo procesą – kabinėjosi prie formuluočių ir t.t. O A.Kubiliaus Vyriausybė su finansų ministre I.Šimonyte savo sudėtyje kažkodėl atidžiau klausėsi bankų negu bankų paslaugų vartotojų asociacijų balso.
Tuo metu spaudoje praslydo trumpa žinutė: A.Kubilius susitiko su SEB banko prezidente, ir vienas iš aptartų klausimų buvo fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas. Gavo palaiminimą? 🙂
Gal dėl to įstatymo projektas, beje, gimė nei šioks, nei toks – lyg formaliai ir yra galimybė bankrutuoti, bet realiai tai bankų skolininkams nesudarė galimybės įgauti naują kvėpavimą ir pradėti naują ekonominio egzistavimo etapą. Jau vien ką reiškė faktas, jog neturėdamas 3000–5000 litų kišenėje negalėjai pasisamdyti bankroto administratoriaus, be kurio bankroto procesas nebuvo įmanomas!
O kad kitas kandidatas susijęs su SEB banku, tai priminti jau nebereikia.
Būtų labai įdomu abu kandidatus detaliai paklausinėti apie jų ir jų atstovaujamų institucijų bendradarbiavimą 2009–2012 metų laikotarpiu 🙂
Lietuviams tai kainavo daug. Ir ne tik ekonomine prasme.
Šita įtampa dar nėra išsklaidyta, nes Lietuvos žmonėms tiesa nėra pasakyta.