Mykolas Jackevičius | ekspertai.eu
Praeitą savaitę Seimo nario, istoriko Arvydo Anušausko sukviesti bendraminčiai susirinko sostinės „In Vino“ vyninės salėje pasvarstyti apie Lietuvoje tvyrančias sąmokslo teorijas. Dažnai girdime istorijas apie įvairius klanus, specialiųjų tarnybų kėslus, apie Rusijos ranką, kuri nori sujaukti mūsų politinį gyvenimą. Kelerius metus vykstanti Garliavos drama taip pat įvardijama kaip viena iš sąmokslo teorijų. Vieni mano, kad egzistuoja slaptas pedofilų klanas, o kiti mano, kad tai Rusijos specialiųjų tarnybų gudri operacija prieš Lietuvos siekius išsikovoti energetinę nepriklausomybę. Ekologinis judėjimas prieš skalūnų dujų išgavimą hidraulinio uolienų plėšymo būdu taip pat priskirtinas gaivališkam sąmokslui. Dabartinis parašų rinkimas referendumui dėl žemės vėl priskiriamas sąmokslui. Konservatorius Mantas Adomėnas šiuos reiškinius pavadino radikalizuojančiais tinklais. Kita vertus, neaišku, kiek prie sąmokslo teorijų kūrybos prisideda žiniasklaida, manipuliuodama faktais ir skaitytojų nuomonėmis. Didieji dienraščiai kartais nevengia iškraipyti faktų, užsiimti fotografijų manipuliacija, kuria nebūtas istorijas. Apžvalgininkai nevengia dramatiškų formuluočių: V. Liaučius prieš kelias dienas rašė, kad Seimo pirmininkė „atvirai žada kruviną pramogą politinio elito kraujo ištroškusiai miniai“. R. Valatka yra minėjęs apie kai kurių politikų „hunveibinišką mąstymą“, arba Dovydo Pancerovo skelbta frazė „ponios Venckienės gerbėjus aš palyginau su stribais. Žmonėmis, kurie sėjo mirtį ir neapykantą“. Siekis įbauginti, išgąsdinti savo skaitytojus neretai sukelia baimę ir patiems nuomonės formuotojams. Toks įspūdis, kad jie ir patys patiki fantasmagoriniais siužetais, kuriais bandoma maitinti Lietuvos žmones. Tad skelbiame diskusijos dalį, kurią rengė Seimo narys Arvydas Anušauskas, o garbingais svečiais buvo „Lietuvos ryto“ žurnalistas Dovydas Pancerovas ir rašytojas Justinas Žilinskas, kuriantis fantastinę literatūrą. Kviečiame ir jus, gerbiami skaitytojai, pasidalyti savo nuomonėmis apie sąmokslo teorijas, klestinčias Lietuvoje.
Justinas Žilinskas: Reikėtų skirti sąmokslą ir sąmokslo teorijas. Sąmokslo teorija – dirbtinės ideologinės struktūros pagrindo sukūrimas. Sąmokslo teorija atspindi mitologinę, religinę pasaulėžiūrą (prašau neįsižeisti tikinčių žmonių). Sąmokslo teoriją vertinu kaip paprastą norą paaiškinti pasaulį. Mes esame smalsios būtybės. Smalsumas mus skiria nuo primatų. Smalsumas mus verčia ieškoti įvairių reiškinių priežasčių. Kaip sakė filosofas Jaspersas, nuostaba mus verčia mąstyti, suka žmones į filosofiją. Lygiai taip pat nuostaba kreipia į sąmokslo teorijas. Lygiai taip pat veikia mitologinė pasaulėjauta, kai mes bandome paaiškinti, kas aplink mus vyksta. Jei negalime paaiškinti, kas dedasi, jaučiamės nesaugūs. Jeigu, pavyzdžiui, stovite atviroje pievoje ir nežinote, iš kur ateis avis, o iš kur ateis vilkas, pasijusite nesaugūs. Tačiau jei atsitversite kad ir menka tvorele, jums taps daug ramiau. Susiaurėjusią erdvę gali kontroliuoti. Lygiai taip pat vyksta ir su sąmokslo teorija. Kai esi paskendęs neramiuose svarstymuose, iškyla būtinybė susikurti pasaulėvoką. Kitaip patirtume stresą. Todėl žmogui reikia turėti labai aiškias ribas. Sąmokslo teorija, panašiai kaip ir mitologija, paaiškina tam tikras situacijas, nubrėžia ribas. Kodėl saulė per dangų ridinėjasi? Todėl, kad tėvas Elijas kiekvieną rytą išvažiuoja pro aukso vartus ir rieda per dangų. Panašiai ir sąmokslo teorija. Religinė ir mitologinė pasaulėžiūra mums aiškina ir fundamentalius dalykus, o sąmokslo teorijos yra visuomeninis reiškinys.
Arvydas Anušauskas: Gyvenime ir politikoje kartais sunku surasti kokį nors įvykį, kuris neapaugtų sąmokslo teorijomis. Vienas paskutinių nuskambėjusių straipsnių buvo skelbtas „Lietuvos ryte“, kur kalbama ir apie neurolingvistinį programavimą. Dovydai, jei galite, išdėliokite savo požiūrį.
Dovydas Pancerovas: Tikriausiai sąmokslo teorijas turėtų nagrinėti sociologai, o ne žurnalistai. Dar noriu paaiškinti, kuo sąmokslo teorijos skiriasi nuo mokslinių. Mokslo teorijoje, kaip ir tikrame tyrime, vienas faktas yra klijuojamas prie kito fakto ir taip sudaroma įvykių seka. Sąmokslo teorijoje imi padrikus faktus ir juos aplipdai interpretacijomis, tada jungi ne pačius faktus, o interpretacijas. Imkime pavyzdinį faktą – Lietuvoje egzistuoja pedofilija. Su tuo būtų sunku ginčytis. Garliavoje įvyko vienos šeimos drama. Kaune buvo nužudytas teisėjas. Kai šiuos tris dalykus aplipdai interpretacijomis, pasakai, kad Lietuvoje egzistuoja pedofilų interesas ginti vieniems kitus, ieškoti aukų, slėptis nuo teisėsaugos, todėl jie turėtų jungtis į klanus. Sąmokslo teorijos kūrėjai galėtų sakyti šiuo atveju, kad šios šeimos drama įvyko, nes egzistuoja kažkokie klanai. Faktus bandoma jungti su prielaidomis. Bet kuriam žurnalistui yra labai paprasta atpažinti, kur yra sąmokslo teorija, o kur – ne sąmokslo. O kalbant apie neurolingvistinį programavimą, buvo kalbama apie vieną propagandinį portalą, kurio kontaktai neskelbiami, o autoriai nežinomi. Propagandinis pagal mokslinį apibrėžimą – tai informacijos šaltinis, kur pateikiama subjektyvi informacija. Jį sukūrė rusakalbis pilietis Pavelas Larkinas. Jis priklauso organizacijai, kuri užsiima smegenų plovimu. Tos organizacijos vienas iš dažniausiai Lietuvoje besilankančių lektorių yra buvęs kagėbistas, profesionalus smegenų plovėjas. Beje, straipsnyje padariau išvadą, kad negalima teigti, jog visiems antiskalūnininkams buvo išplautos smegenys, nes tai jau būtų sąmokslo teorija. Tačiau tokie faktai egzistuoja. Sutinku su tuo, kad visuomenės narių pasitikėjimas vieno kitu mažina sąmokslo teorijų paplitimą. Tačiau Lietuvoje egzistuoja kita didelė problema – žmonės jaučia didelį informacijos poreikį. Pagrindiniai naujienų portalai per dieną sulaukia nuo 300 iki 500 tūkstančių vartotojų. Tai milžiniški skaičiai. Tos informacijos yra tiek daug, kad kas minutę kiekvienas portalas paleidžia po vieną naujieną. Esant tokiam srautui valstybės institucijos nepajėgios patenkinti didžiulio informacijos poreikio – pavyzdžiui, šiuo atveju VSD braška kaip surūdijęs įrenginys. Informacijos poreikis auga, o valstybės institucijos nesikeičia – tai sudaro terpę vešėti sąmokslo teorijoms. Tad sąmokslo teorijos yra dažnai paaiškinamos specialiųjų tarnybų veiksmais.
J. Žilinskas: Sakyčiau, informacijos kiekis ne tiek auga, kiek yra auginamas. Mūsų smegenys neturi informacijos blokavimo savybės. Ir kuo daugiau informacijos turime, tuo daugiau jos reikia. Visa žmonijos istorija rodo, kad mes vis daugiau vartojame informacijos.
A. Anušauskas: Žinote, besiruošdamas šitai diskusijai, peržiūrėjau naujausias sąmokslo teorijas apie Rugsėjo 11-ąją, kai buvo sugriauti dvyniai. Vienas buvęs KGB darbuotojas teigia, kad po dvyniais buvo susprogdintas taktinis branduolinis ginklas. Jis esą visą laiką buvo užkastas po dvyniais, nes statybos taisyklės reikalavo patvirtinimo, kaip gali būti likviduotas toks statinys. Pateiktos schemos ir kita informacija. Noriu kreiptis į gerbiamus prelegentus – ar mes Lietuvoje matytume kokių nors sąmokslo elementų ar teorijų?
J. Žilinskas: Visa Garliavos istorija – tai viena didžiulė sąmokslo teorija. Jei Garliavos entuziastams parodai nuorodas apie Lietuvoje pagautus pedofilus, jie sako, kad pagavo ne tuos pedofilus. Jie teigia, kad tikrieji pedofilai nepagauti. Tai mąstymas matricomis, nepramušamais argumentais.
Klausimas iš salės: Ar žiniasklaida nepasinaudojo Garliavos istorija ir nepradėjo faktų apie pavienius pedofilus kelti į pirmus puslapius?
J. Žilinskas: Sutinku, juk žiniasklaidai reikia dramos. Ar sutinkate, Dovydai?
D. Pancerovas: Ne, žiniasklaidai reikia to, ko reikia žmonėms. (Salė juokiasi.) Nors, tiesą sakant, man įdomesnė tema, kurią iškėlė Mantas Adomėnas, – tai radikalizuojantys tinklai. Tai tinklas žmonių, kurie dalyvavo Garliavos istorijoje, dabar dalyvauja antiskalūnų akcijoje, renka parašus dėl žemės referendumo, – tai visos istorijos, kurios turi tam tikrų sąmokslo teorijos bruožų. Kalbėjomės su kolegomis, kai pradėjo kurtis šie radikalizuojantys tinklai ir sąmokslo teorijos ėmė tapti pramoniniu reiškiniu. Mes atkapstėme 2004 metus – prezidento R. Pakso apkaltą. Tais metais stojome į Europos Sąjungą ir NATO. Kaip sakė prof. Leonidas Donskis, tokios sąmokslo teorijos gimsta, kai vyksta istoriniai lūžiai ir žmonės būna šiek tiek sutrikę, nesuprantantys, kas vyksta. Būtent nuo to laiko Lietuvoje pradėjo kurtis radikalizuojantys tinklai. Manau, kad dabar labiausiai eskaluojamas sąmokslas – tai žemės pardavimas užsieniečiams. Beje, labai įdomu, aš palyginau sąrašus tų žmonių, kurie dalyvavo antiskalūniniame judėjime ir dabar dalyvauja renkant parašus dėl referendumo, – praktiškai tai tiek patys žmonės. Kai kurie jų yra susiję su Garliava, kai kurie susiję su V. Pociūno žūtimi. Visos tos istorijos kažkodėl suburia tuos žmones.
Arvydas Anušauskas: Jei paimtume 1930 metus, pamatytume, kad sąmokslininkai prieš prezidentą A. Smetoną keliavo iš vienos radikalios organizacijos į kitą. O jei panagrinėtume vėlyvąjį sovietmetį, man iš tiesų ir pačiam teko būti sąmokslo dalyviu. 1984–1985 metais pats kūriau pogrindinę organizaciją. Vėliau panašių sąmokslininkų dalis įsitraukė į Sąjūdį, dalis jų tapo signatarais. Dabar turime naują istorinį laikotarpį, kai tarpusavio pasitikėjimas yra labai susilpnėjęs ir kiekvienas mūsų ištartas žodis gali būti interpretuotas kaip nori. Tai iš dalies lemia naujosios technologijos, kai kiekvienas paskleistas žodis viešojoje erdvėje gali būti interpretuojamas kaip nori.
Balsas iš salės: Man dažnai kyla įtarimas, kad dažniausiai sąmokslo teorijų autoriais tampa mūsų politikai. Jiems patogu manipuliuoti žmonėmis. Dvidešimt metų skelbiama, kad mus puola rusai. Tačiau kiek ši grėsmė reali – negirdėjau, kad per 20 metų buvo pagauta daug šnipų.
Arvydas Anušauskas: Tai čia man klausimas. Galėčiau tik tiek konstatuoti, kad iš tikrųjų valdžios atstovai mėgina paveikti viešąją nuomonę. Tos priemonės gali būti kartais ir slapta sutartos su kokia nors žiniasklaida. Kai kalbama apie manipuliavimą, be abejonės, bandoma siekti tam tikrų rezultatų panaudojant tam tikras technologijas. Gal tai nėra sąmokslas, bet bandymai veikti viešąją nuomonę yra realybė. O dėl šnipų – per tuos du dešimtmečius buvo nustatyti ne mažiau kaip 8 asmenys, siekę išgauti valstybės paslaptis. Tiek buvo išsiųsta iš Lietuvos teritorijos, nesukeliant didelių diplomatinių skandalų. Kodėl tiek mažai? Tai kad mūsų atstovybės labai mažos, o pariteto pagrindais dažniausiai išsiunčiamas ir (Lietuvos) valstybės diplomatas. Jei mes išsiųstume visą rezidentūrą, liktume be jokios atstovybės ne tik Rusijoje, bet ir Baltarusijoje. Tad kartais geriau žinoti, kontroliuoti nei išsiųsti. Ar politikai ta informacija naudojasi, labai abejoju.
Klausimas iš salės: Tikriausiai JAV yra ta šalis, kur paskleista daugiausia sąmokslo teorijų. Nuo nusileidimo Mėnulyje iki Rugsėjo 11-osios teroro akto. Tačiau stipri šalis nuo tokių teorijų negriūva. Lietuvos demokratija yra jauna, silpna, todėl poveikio priemonės, taikomos tiek iš išorės, tiek iš vidaus, yra gana žalingos. Tas pavyzdys su antiskalūnininkų akcija parodė, ką gali keli liurbiai padaryti. Kokias kontrapriemones verta taikyti prieš tokius žmones? Gal viešinimas padėtų?
D. Pancerovas: Sąmokslo teorija – tarsi pelė, kuri vinguriuoja kampais, tačiau įjungus šviesą paaiškėja, kad tai tik pelė, o ne vaiduoklis. Manyčiau, viešumas šiuo atveju yra pagrindinis ginklas. Svarbu žinoti, kaip informacija renkama, kas tie žmonės, kurie nėra mums draugiški. Tokiu atveju gali kontroliuoti šią situaciją.
A. Anušauskas: Ne visai sutinku, kad pasisakantieji prieš skalūnus yra sąmokslininkai. Visada užkulisiuose yra žmonių, kurie judėjimus panaudoja savo interesams. Kita vertus, visada egzistuoja noras įvardyti klanus – teisėjų, žurnalistų ir kitus. Tai tiesiog noras supaprastinti situaciją. (…) Bet kuriuo atveju, manau, demokratinė šalis gali apsiginti nuo sąmokslų. Tačiau ji negali apsiginti nuo sąmokslu grįstos politinės kultūros. Piliečių tarpusavio pasitikėjimo ryšiai yra silpni, o politikai kartais taip pat bando pasinaudoti tam tikrais įtakos instrumentais.
Klausimas iš salės: Kaip apibūdintumėte dabar suklestėjusias konspirologinio mąstymo priežastis? Neretai žmonės galvoja, kad valdžia gali su jais bet ką padaryti ir galiausiai liks nenubausta. Galbūt Rusijoje toks mąstymas ir gali būti pagrįstas realiais faktais. Prisiminkime namų sprogdinimus prieš Čečėnijos karą. Problema – ne tik radikalizuojančios mažumos. Štai kad ir Garliavos istorijos pavyzdys. Lengva atpažinti akivaizdžiai violetinę publiką. Tačiau kartais susiduri su žmogumi, kurį anksčiau pažinojai kaip kritiškai mąstantį, išsilavinusį, ir staiga pamatai, kad jis yra visiškai violetinis.
D. Pancerovas: Manyčiau, kad mūsų visuomenės emocinės amplitudės yra labai didelės – nuo vienybės iki visiško susiskaldymo. Šiuo atveju įžvelgčiau bendro pagrindo nebuvimą ir švietimo spragas. Gal nieko originalaus nepasakysiu, bet tos spragos yra atkeliavusios nuo sovietmečio, kai tu matai viena, supranti, kad už tų dalykų slypi kažkas kita, o tau šnekama trečia. Visas tavo gyvenimas slenka trisluoksnėje erdvėje. Arba bent jau dvisluoksnėje.
J. Žilinskas: Skaičiau viename tyrime, kad Lietuva dar yra labai gentinė visuomenė. Žmonių susvetimėjimas yra palyginti mažas. Mes turime labai daug informacijos vienų apie kitus, ir priimdami sprendimus mes pasikliauname informacija, gauta iš pažįstamų ar giminių. Pritariu Dovydui, kad sovietinis gyvenimas buvo dviejų sluoksnių. Iš tokio šizofreninio gyvenimo būdo nesame išsivadavę. Tad manyčiau, kad vaduojantis iš sąmokslo teorijų reikėtų viešumo, skaidrumo, aiškios informacijos, kam priklauso žiniasklaidos priemonės. O kol kas mūsų būklė yra bloga – gyvename nuo skandalo iki skandalo.
Paskaičius tokias „teorijas“ pnašu, kad kažkas sales sumaišė, vietoje „In Vino“, užsuko „In Samagono“.
susibūrimas?Jie suvokia tik tai,ką galima pačiupinėti ir į savo kišenę įsidėti,o moralė ir vertybės jiems išvirto į „sąmokslo teorijas”.Dvasios driskiai?
Net pykti negali. Tokie graudūs naivių, bejėgių trumpakelnių berniukų pasigąsdinimai. O atrodo, kad turėtų būti tokie galingi vyrai. Štai ponaitis Pancerovas – dienraščių lyderio žurnalistas. Kas jam trukdė atlikti sąžiningą žurnalistinį tyrimą ir paaiškinti visuomenei, kodėl Deimantės Kedytės atveju visi Lietuvos teismai ignoravo Vaiko teisių konvenciją? Būtų ponaitis sugriovęs visą Garliavos sąmokslą. Kas trukdė Pancerovui atlikti kitą žurnalistinį tyrimą ir suskaičiuoti, kiek milijonų ar milijardų būtų sunešęs į Lietuvos biudžetą ir į visų lietuvių kišenes Chevronas, kas trukdė pateikti pritriankiančių argumentų, kad visos ekologų kalbos apie skalūnų dujas tėra Rusijos FSB prasimanymas? Žiūrėk, skalūnų sąmokslas būtų susprogęs. O apie Anušauską net kalbėti nedrąsu. Galingas mokslo vyras tiek laiko užėmė tokias galingas pareigas, prižiūrėjo visą Lietuvos saugumą. O dabar verkšlena kaip… Skaityti daugiau »
Klausykit jūs, žilinskai, pancerovai, smirda jūsų klausyt. Kiek aukų jau nusinešė Garliavos byla? Ar kas nors gina ir saugo eilinę, pedofilų nuskriaustą mergaitę ir jos motiną iš provincijos? Ar joms padeda brangiausiai apmokami advokatai? Ar šturmuoja šimtai policininkų jų namus, kad paimtų mergaitę pas įtariamąją motiną prieš teismą? Kuo pagrįst protu nesuvokiamus teismų nutartis, draudžiančias matytis seneliams su jų užauginta anūke?
nutyli žvakučoų akciją prie Prezidentūros?
Prisilakė vyno ir bliznija.
Pasirodo ponaitis Pancerovas atliko tyrima-sulygino sarasus,kad zinotu,kas tie-jam nedraugiski.Lyginkit ir toliau-maziau laiko liks svaicioti.
Daugumai parsiduodančių žurnalistų etikos reikėtų pasimokyti pas stoties
prostitute: šios čiulpia ir apie jokias sąmokslo teorijas nebliuznija.
Daugumai parsiduodančių žurnalistų etikos reikėtų pasimokyti pas stoties
prostitutes: šios čiulpia ir apie jokias sąmokslo teorijas nebliuznija.
Ir ką jie tikisi tokiais postringavimais įtikinti?..
Pagal Pancerovą tie , kurie netiki viešai peršamu melu,tai ir rusijos agentai, gazpromo propagandistai, violetiniai, patvoriniai, stribai .
Ir VČK tokių kaltinimų neprigalvodavo.
lietuviai žino kas ant jų buvo kalbama,jos buvo taikomos ir melo uždangos.Todėl lietuvius sunku „uždūminti”,turi jie tam išsiugdę imunitetą:parašai bus surinkti ,referendumas įvyks,nes norinčių patiems spręsti savo likimą referendumu ir neišparduoti Lietuvos teritorijos kur kas daugiau nei abejingų ar „išsiparduodančių”.
kažkaip nesupratau, ką norėjo diskusijoje išsiaiškinti. Aiškėjo linija, kad kas trečias galime būti sąmokslininkais, kaip baisu, kokia grėsmė valstybei… Žiniasklaida pagrindinis gandonešis ir kūrėjas; analitinių straipsnių beveik nesulaukiame, nes darbo daug su gandais.
net neabejoju, kad čia patalpinta tik dalis pokalbio, už tai ir atrodo Tetai Betai taip navu.
„Propagandinis pagal mokslinį apibrėžimą – tai informacijos šaltinis, kur pateikiama subjektyvi informacija.” – sako Pancerovas. O, jei tik taip būtų, tai žmonėms nebūtų taip sunku atsirinkti kas tiesą sako, o kas nukrypo į šalį. PROPAGANDA YRA PROTŲ OKUPACIJA, ŽMOGAUS VALIOS UŽVALDYMAS. Taip užvaldytas protas darys tai, ko tu nori, tarsi savo laisva valia, bet prieš savo tikruosius interesus.
Šitaip per propagandą Gebelsas laimėjo Austriją, kurią Hitleris užėmė neiššovęs nei vieno šūvio. Tarsi be prievaros.
Tokia propaganda USA buvo uždrausta, gal būt kaip tik todėl būtent į USA krypo visos demonizuojančios sąmokslo teorijos, o Rusija liko tarsi nekalta avelė.
tačiau kol šitaip buvo demonizuojami Vakarai, niekas tarsi nepastebėjo kaip JAV staiga prasiskolino komunistinei Kinijai, kaip komunistinė Rusija po „perestroikos” staiga okupavo per savo kgb verslo priedangos organizacijas didesnę pusę Europos… Apie šitą neobolševikų/neotrockistų planą sąmokslo teorijų internete nerasite. Buvo, tiesa, 1995 m. vieno neiškentusio pasigirti kgbisto- Andropovo kolegos Liubimovo autobiografinės knygos ištrauka žurnale Borovik „Soveršenno sekretno” antrašte GOLGHOTA ILI SEKRETNIJ PLAN PERESTROIKI. Jis sukėlė didelį ažiotažą ypač po to kai į Rusijos prezidento postą atėjo Putinas. Mat dar 1995 m. rašytam „plane” buvo pasakojama apie būsimą 1997 – 8 metų Rusijos krizę, kurią vėliau ir sukėlė būtent Sorošas tolimuose Rytuose, jei Naomi Klein nemelavo, o po tos krizės turėjo į valdžią ateiti „gerai išmuštruoti ir užieniuose apsitrynę KGB vyriukai”… Skaityti daugiau »
Teko matyti drauga Pancerova per TV manau kad sis bicas eis toli, nes jau matyt pajuto pinigu skoni jis dr toks jaunas o norisi taip daug ir tuoj pat neatsitraukus nuo kasos…apie Zilinska nieko negaliu pasakyti manau kad jis atitinka fanatastikos kureja o va draugas Anusauskas tai jega is karto matosi is kokios kontoros…Marijos zemes gyventojai neatsipalaiduokit ir bukite budrus…aplink knibzdete knibzda rusu snipu, violetiniu ir siaip visokio plauko neaiskiu zmogu…tik konservai gali isgelbeti musu brangia Tevyne…klausiate kaip?Ogi labai paprastai..ja uzkonservuojant tokiame sugedimo laipsnyje koks pasiektas dabar…apgailetini klounai visi sie veikejai ir tiek ziniu…
Taiklus pirmojo komentatoriaus „Vytautas Ju.” pastebėjimas. Nes, kaip sakė romėnai: „In Vino Veritas“, o čia labiau panašu: „In Samagono Carnis”.
man tai labai viskas paprasta. Visuomenė yra sudaryta iš individų ir rūrlaižių. Individai pasirenka laisvai, pagal savo pažiūras sau tinkamą vieną ar kitą pusę. Rūrlaižiai – pasirenka priklausomai nuo vėjo krypties. Todėl visokie NKVDistai panceriai pasikeitus vėjui – tampa europinių vertybių gynėjais. Ir niekda už Tiesą – Tiesa neveda greitai į valdžios viršūnes, nepadeda greitai praturtėti. Bet vienų vagių ir korumpuotų prisitaikėkių visuomenė ilgai negali išsilaikyti. Tik todėl vienoks ar kitoks likutinis procentas teisuolių padeda valstybėms-visuomenėms atsikurti iš pelenų. Kitaip jie būtų seniai išnykę. Juk ar gins prisitaikėlis-rūrlaižys reikalą, kuris iš anksto pasmerktas. Tik „kvailas” teisuolis stengsis kovoti užprogramuotoje pralaimėjmui kovoje, kad jo kova bent įkvėptų kitus kilniems darbams. Kiti imsis reikalo tik tada, kai iš jo numatoma bent kokia… Skaityti daugiau »