1958 metai. Pažangiosios Europos kultūros lopšys – Belgija, Briuselis – paskutinis žmonių zoologijos sodas.
Žmonių zoologijos sodų praktika nebūtų tokia gėdinga, jei tai būtų XVII a. ar dar seniau. Realybėje dar 1958 metais kiekvienas belgas galėjo nueiti į zoologijos sodą ir pažvelgti į laukinius žmones jų „natūralioje aplinkoje“. Ši nuotraukoje esanti mergaitė, stovinti voljere, tapo vienu ryškiausių to laiko kolonializmo simbolių.
1958 m. Briuselyje vyko pasaulinė paroda „Expo 58“, kurioje pristatyti pažangiausi to meto mokslo ir technikos pasiekimai.
Tarp kosminių raketų, atominių elektrinių maketų, šalia naujausių automobilių, įvyko kiek kitokio pobūdžio „stebuklas“. Juodieji afrikiečiai, atskirti nuo lankytojų tvora, pristatė savo „laukinį gyvenimo būdą“. Išliko nuotraukos: balta tvora, pasilenkusi per tvorą moteris vaišina afrikietę mergaitę bananu.
Atkurtas Kongo kaimas su gyventojais yra paskutinė „žmogaus zoologijos sodo“ paroda Europoje.
Organizatoriai akivaizdžiai persistengė. Užsienio svečiai, tai pamatę, droviai nuleido akis: kitose Europos šalyse tokios pramogos buvo atsisakyta gana senai – prieš du dešimtmečius.
Tai įvyko taip nesenai, kad, ko gero, dar gyvi abiejose tvoros pusėse matomi žmonės.
Kolonijų turėjusios valstybės dar ir dabar jaučia kolektyvinę gėdą ir kaltę dėl savo praeities. Todėl šiandien yra kuriamos įvairios socialinės programos buvusių kolonijų gyventojų integracijai.
