Oficialiai prievartinio vakcinavimo įteisinimas siejamas su būtinais tam tikrų įstatymų pakeitimais. Tačiau čia noriu pabrėžti, jog toks įstatymų pakeitimas tiesiog nėra įmanomas.
Lietuva 2002 metais ratifikavo Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, trumpiau vadinamą „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija“ (1997 m.), arba dar rečiau (pagal pasirašymo vietą) Ovjedo konvencija.
Neleisiu sau interpretuoti šios Konvencijos turinio, tačiau aiškesniam suvokimui toliau pateikiu tam tikrų aktualių minėtos Konvencijos straipsnių ištraukas.
Lietuvai nedenonsavus Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos tiesiog nėra teisinės galimybės pritaikyti savo įstatymų prievartiniam vakcinavimui.
Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje
(Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija)
1997 04 04, Ovjedas
Preambulė
Šią Konvenciją pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės, kitos valstybės ir Europos Bendrija,
[…]
manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo narių vienybės ir kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga bei tolesnis įgyvendinimas yra vienas iš būdų, kuriais to tikslo turi būti siekiama;
[…]
įsitikinusios, kad būtina pagarba žmogui ir kaip individui, ir kaip žmonių giminės nariui, bei pripažindamos, kad svarbu užtikrinti žmogaus orumą;
suvokdamos, kad netinkamas biologijos ir medicinos taikymas gali sukelti žmogaus orumui pavojų keliančias veikas;
tvirtindamos, kad biologijos ir medicinos pažanga turėtų būti skirta esamų ir būsimų žmonių kartų labui;
[…]
pripažindamos, kad reikia skatinti viešai svarstyti taikant biologiją ir mediciną kylančius klausimus ir kad reikia į tai reaguoti;
siekdamos priminti visiems visuomenės nariams jų teises ir pareigas;
[…]
nusprendusios imtis priemonių, reikalingų, kad būtų išlaikytas žmogaus orumas ir asmens pagrindinės teisės ir laisvės biologijos ir medicinos taikymo srityje,
susitarė:
I skyrius – Bendrosios nuostatos
1 straipsnis – Tikslas ir objektas
Šios Konvencijos Šalys gina visų žmonių orumą bei tapatybę ir nediskriminuodamos kiekvienam užtikrina pagarbą jo neliečiamumui bei kitoms teisėms ir pagrindinėms laisvėms biologijos ir medicinos taikymo srityje.
Kiekviena Šalis savo vidaus teisėje imasi reikalingų priemonių šios Konvencijos nuostatoms įgyvendinti.
2 straipsnis – Žmogaus viršenybė
Žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus.
3 straipsnis – Lygiateisiškas sveikatos priežiūros prieinamumas
Šalys, atsižvelgdamos į sveikatingumo reikmes ir turimus išteklius, imasi atitinkamų priemonių, kad savo jurisdikcijoje sudarytų lygiateisiškas galimybes gauti atitinkamos kokybės sveikatos priežiūrą.
4 straipsnis – Profesiniai standartai
Kiekviena intervencija sveikatos srityje, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.
II skyrius – Sutikimas
5 straipsnis – Bendroji taisyklė
Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą.
Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus.
Atitinkamas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti savo sutikimą.
6 straipsnis – Negalinčių sutikimo duoti asmenų apsauga
[…]
2. Tais atvejais, kai pagal įstatymą nepilnametis yra neveiksnus duoti sutikimą dėl intervencijos, ji gali būti atliekama tik jo ar jos atstovo arba valdžios institucijos, arba įstatymų nustatyto asmens ar organizacijos sutikimu.
Į nepilnamečio nuomonę, kaip į vis labiau lemiantį veiksnį, atsižvelgiama pagal jo ar jos amžių ir brandumo laipsnį.
III skyrius – Privatus gyvenimas ir teisė gauti informaciją
10 straipsnis – Privatus gyvenimas ir teisė gauti informaciją
1. Kiekvienas turi teisę į pagarbą privačiam asmens gyvenimui, susijusiam su informacija apie jo ar jos sveikatą.
[…]
VIII skyrius – Konvencijos nuostatų pažeidimas
23 straipsnis – Teisių ar principų pažeidimas
Šalys teikia atitinkamą teisminę apsaugą, kad tuojau būtų nebeleidžiamas arba sustabdytas neteisėtas šioje Konvencijoje nustatytų teisių ir principų pažeidinėjimas.
24 straipsnis – Kompensacija už nepateisinamą žalą
Asmuo, dėl intervencijos patyręs nepateisinamą žalą, turi teisę įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauti teisingą kompensaciją.
25 straipsnis – Sankcijos
Šalys nustato atitinkamas sankcijas, taikytinas pažeidus šioje Konvencijoje išdėstytas nuostatas.
[…]
X skyrius – Viešas svarstymas
28 straipsnis – Viešas svarstymas
Šios Konvencijos Šalys pasirūpina, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, visų pirma atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo.
XI skyrius – Konvencijos aiškinimas ir paskesnės priemonės
29 straipsnis – Konvencijos aiškinimas
Europos žmogaus teisių teismas, tiesiogiai nedarydamas nuorodos į jokią konkrečią teisme nagrinėjamą bylą, gali teikti konsultacines išvadas teisės klausimais dėl šios Konvencijos aiškinimo, jei prašo:
– Šalies vyriausybė, pranešusi apie tai kitoms Šalims;
– 32 straipsniu įsteigtas komitetas, kurį sudaro tik šios Konvencijos Šalių atstovai, dviejų trečdalių balsavusių narių daugumos sprendimu.
30 straipsnis – Konvencijos taikymo ataskaitos
Kiekviena Šalis, gavusi Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus prašymą, pateikia paaiškinimą, kaip jos vidaus teisė užtikrina veiksmingą kurių nors Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.
[…]
XIV skyrius – Baigiamosios nuostatos
[…]
37 straipsnis – Denonsavimas
1. Kiekviena Šalis bet kada Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali denonsuoti šią Konvenciją.
2. Toks denonsavimas įsigalioja kito mėnesio pirmą dieną, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna pranešimą.
[…]
Priimta 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede (Astūrija) anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Europos Tarybos archyvuose. […]