Saulius Lapėnas. Mano pirmieji įspūdžiai iš susitikimo su LR finansų ministru R. Šadžiumi Jurbarke

Gavau kvietimą atvykti į pokalbį-susitikimą su finansų ministru Rimantu Šadžiumi spalio 24 d., penktadienį, 10.00 val. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro Konferencijų salėje. Renginį inicijavo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, o esminis klausimas, kurį buvo numatoma aptarti: „Ką dar turėtume padaryti, kad kiekvienas regione ateityje investuotas euras atneštų dar didesnės grąžos?“

Nedvejodamas ryžausi jame dalyvauti. Tuo labiau, kad tai pirmas finansų ministro apsilankymas Jurbarko krašte ir puiki proga tiesiogiai pabendrauti!

LR finansų ministrui Rimantui Šadžius beveik pusę savo kalbai numatyto laiko skyrė euro propagandai (to programoje nebuvo numatyta), o antrąją dalį – Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų apžvalgai ir finansinių instrumentų bei mechanizmų aptarimui finansinėje perspektyvoje iki 2020 metų.

Vėliau prasidėjusios diskusijos metu buvo keista klausyti mero nusistebėjimų „kodėl nėra Lietuvoje atsakingos ministerijos už darbo vietų kūrimą regionuose“ ir dar keistesnių bandymų galvos skausmą dėl investicijų stokos permesti prekybos ir ekonomikos atašė postus užimantiems Lietuvos ambasadose…

Gana dalykiška ir argumentuota kalba buvo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, kuris gana objektyviai įvertino ne itin palankią dabartinę investicinę aplinką ne tik Jurbarko krašte bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau nestokojo ir optimizmą skatinančių pastabų.

Jurbarkiečiams gerai pažįstamas UAB „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas, (ilgametis Smalininkų technikumo didrektorius) labai paprastais, bet vaizdžiais pavyzdžiais išsakė savo taiklius pastebėjimus, ką reikėtų daryti čia, Jurbarke. Esmė labai paprasta – iki šiolei neišnaudojame turizmui palankių sąlygų Jurbarko krašte, nors tokių sąlygų neturi nė viena kita savivaldybė…

Sauliaus Lapėno klausimai ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsakymai

Pasinaudojau nepriklausomo analitinių straipsnių autoriaus teise dalyvauti finansų ministro Rimantas Šadžius susitikime su žiniasklaidos atstovais Mažojoje konferencijų salėje.

Nesulaukęs šalia esančių „kolegų“ klausimų ir matydamas negailestingai tirpstančias minutes, užkalbinau ministrą pradėdamas nuo to, kad darbo vietoms kurti labai svarbu, kokiais instrumentais disponuoja savivaldybė – pajamomis ir išlaidomis, na ir suprantama savo turtu. Savivaldybės šiandien pastatomos į keblią padėtį, kai gali disponuoti tik tomis lėšomis, kurios atsiranda mažinant socialines išmokas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Niekas neabejoja, kad savivaldybė privalo užtikrinti teisėtą šių išmokų paskirstymą ir panaudojimą, tačiau sutaupius išmokoms, pastebima tendencija didėjančių įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir šildymą. Juk čia kaip susiekiančiuose induose…

Iš kitos pusės, savivaldybės gautos viršplaninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos, jau kitais metais įtraukiamos į planinius rodiklius, atitinkamai sumažinant skiriamų dotacijų dalį. Taigi, kaip ir nelieka stimulo ir net galimybių kurti papildomas darbo vietas ir vystyti savo krašto ekonomiką.

S.L.: Gerb. ministre, ką mano daryti Finansų ministerija ir vyriausybė, kad savivaldybėje būtų daugiau realios savivaldos, nei dabar jos yra pavadinime?

R.Š.: Žmogus turi užsidirbti. Jei koncentruojamės tik į socialines išmokas, tai nenormalu. Valstybė turi motyvą taupyti socialinei paramai skiriamas lėšas. Savivaldybės gavo šį finansinį instrumentą su sąlyga, kad sutaupytos lėšos eis savivaldos reikmėms, švietimui ir t.t., bet tai neatleidžia nuo atsakomybės, nuo požiūrio į savo žmones. Sutinku, kad perlenkimų buvo. Bet pamokas savivaldybės išmoko. Tuo labiau kad jau ruošiamasi kovo 1 dienos rinkimams.

Dėl GPM – tai didžiausia pajamų dalis. Paskaičiuojama pagal gyvenamąją vietą. Didieji miestai dėl to kenčia. Apie protingo būdą, kaip perskirstyti GPM, – kalbama, bet pasiūlymų ar atsakymų niekas nepasiūlė. Visi sutinka, kad toks mechanizmas būtų, bet atsakymo neturiu.

S.L.: Dėkui už atsakymą. O siūlymas paprastas – palikti viršplanines pajamas savivaldai ir „nenusavinti“ mažinant dotacijas.

Atsakymo nesulaukiau.

Toliau sekė kitų žiniasklaidos priemonių atstovų klausimai ir atsakymai. Neabejoju, kad apie tai bus informuoti skaitytojai, tačiau labai jau man įstrigo finansų ministro atsakymas į „virkavimą“, kad mes čia taip ir liksime skurdžiai gyventi…

R.Š.: Jūs skurdžiai gyvensite tik tuo atveju, jei būsite nukabinę nosis ir save nuteikinėsite, kad skurdžiai gyvensite. O jei bus atvirkščiai, tai ir bus atvirkščiai!

Beliko tik pritarti tokiai nuomonei. Matydamas akivaizdžiai reiškiamą norą baigti pokalbį, paskubėjau paklausti apie tai, kas Lietuvoje šiandien dar mažai žinoma. O būtent apie Lietuvos laukiantį išbandymą susiejant sutartimi (kurios LR Seimas dar neratifikavo) savo ateitį su Europos stabilizavimo mechanizmo fondu.

Klausimą, kokį kelią pasirinks Lietuva, jau esu kėlęs savo straipsnyje „Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją“.

S.L.: Gerbiamas ministre, perskaičiau biudžeto projektą, kuris spalio 21 dieną buvo pateiktas svarstyti LR Seimui. Ten parašyta kad numatoma kitais metais skolintis 1 milijardą ir 400 milijonų eurų ir tik 65 milijonus tereikės įmokėti į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą. Ar čia nėra jokios klaidos?

R.Š.: Ne, jokios klaidos nėra. Mes 2015 sausio 15 d. turime išpirkti obligacijų už pusantro milijardo eurų. Ką mes padarėm? Mes užvakar pasiskolinome dvylikai metų milijardą eurų už rekordiškai žemas palūkanas. Tai žemiau nei Ispanijos, Portugalijos ir Italijos, na, truputį aukščiau nei Prancūzijos, bet mes pasiskolinome šį milžinišką kiekį, nors mums jo šiandien dar nereikia (išskirta S.L. – red. past.), lygiai taip pat 2016 metų pradžioje turėsime išmokėti…

S.L.: Ministre, esate tikras, kad metų pradžioje nereikės didesnės sumos į ESM?

R.Š.: Ne, nes techninis darbas mus įtraukiant į ESM jau vyksta, nors sutartis neratifikuota, bet mūsų paraiška jau pateikta, pagal ją sutarties pakeitimai atlikti ir mes žinom tikslius skaičius kiek mums reikės sumokėti per penkerius metus lygiomis dalimis po 65 milijonus eurų kasmet. Seimas sutartį ratifikuos…

Beliko padėkoti ministrui už atsakymus ir lukterėti, kaip visa tai atsilieps Lietuvos ekonomikai jau netolimoje ateityje. Žinant, kaip įvykiai klostėsi į eurozoną įsiliejusioms šalims, tokioms kaip Graikijai ir Estijai, belieka tikėtis, jog Lietuva bus stebuklinga „išimtis iš taisyklės“.

____________________________

Negaliu pasakyti, kad mane, kaip pilietį, tenkina tai, kas vyksta Lietuvoje. Už mano ir kitų mokesčių mokėtojų biudžetinius pinigus – daugiau kaip 10 mln. Lt – vykdoma žmones klaidinanti ir euforijos kupina, vienpusė reklaminė kampanija apie naudą Lietuvai prisijungus prie euro zonos.

Šiame niekuo nepagrįsto optimizmo fone – kai visi Eurostato ir Europos centrinio banko duomenys apie ekonominę padėtį ES šalyse rodo priešingus rezultatus: pastebimai išaugo valstybių įsiskolinimai, pastebimai smuko realaus BVP augimo tempai, sumažėjo tiesioginių investicijų srautai būtent euro zonos šalyse, o ne šalyse, kuriose išsaugojo savo nacionalines valiutas – ministro pasisakymuose ir atsakymuose į klausimus nieko viltingo neišgirdau.

Užtenka prisiminti, kad krizė Graikijoje prasidėjo būtent tada, kai įvedant eurą šios šalies vyriausybė, apimta euforijos dėl ypač žemų palūkanų skolinantis, prisiėmė tiek „nereikalingos“ skolos („nors mums jo šiandien dar nereikia“), kad net dabar, gaudama visų fondų ir visų euro zonos šalių pagalbą, iš tos skolos liūno neišlipa.

O nuo kitų metų, jei, kaip tvirtina ministras, „Seimas sutartį ratifikuos“ (taip ir neperskaitęs sutarties su ESM fondu, kuri atims iš Lietuvos tautos konstitucinę teisę disponuoti savo biudžetu), mūsų mokesčiai bus naudojami gelbėjant šalis, kuriose atlyginimai ir pensijos gerokai didesnės nei gimtojoje Lietuvoje.

P.S.: Visas susitikimo garso įrašas saugomas autoriaus archyve.

lapenas.lt
http://slapenas.lt/?p=4526

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Saulius Lapėnas. Mano pirmieji įspūdžiai iš susitikimo su LR finansų ministru R. Šadžiumi Jurbarke

Gavau kvietimą atvykti į pokalbį-susitikimą su finansų ministru Rimantu Šadžiumi spalio 24 d., penktadienį, 10.00 val. Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro Konferencijų salėje. Renginį inicijavo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, o esminis klausimas, kurį buvo numatoma aptarti: „Ką dar turėtume padaryti, kad kiekvienas regione ateityje investuotas euras atneštų dar didesnės grąžos?“

Nedvejodamas ryžausi jame dalyvauti. Tuo labiau, kad tai pirmas finansų ministro apsilankymas Jurbarko krašte ir puiki proga tiesiogiai pabendrauti!

LR finansų ministrui Rimantui Šadžius beveik pusę savo kalbai numatyto laiko skyrė euro propagandai (to programoje nebuvo numatyta), o antrąją dalį – Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų apžvalgai ir finansinių instrumentų bei mechanizmų aptarimui finansinėje perspektyvoje iki 2020 metų.

Vėliau prasidėjusios diskusijos metu buvo keista klausyti mero nusistebėjimų „kodėl nėra Lietuvoje atsakingos ministerijos už darbo vietų kūrimą regionuose“ ir dar keistesnių bandymų galvos skausmą dėl investicijų stokos permesti prekybos ir ekonomikos atašė postus užimantiems Lietuvos ambasadose…

Gana dalykiška ir argumentuota kalba buvo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Levickio, kuris gana objektyviai įvertino ne itin palankią dabartinę investicinę aplinką ne tik Jurbarko krašte bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau nestokojo ir optimizmą skatinančių pastabų.

Jurbarkiečiams gerai pažįstamas UAB „Rūta“ direktorius Algirdas Gluodas, (ilgametis Smalininkų technikumo didrektorius) labai paprastais, bet vaizdžiais pavyzdžiais išsakė savo taiklius pastebėjimus, ką reikėtų daryti čia, Jurbarke. Esmė labai paprasta – iki šiolei neišnaudojame turizmui palankių sąlygų Jurbarko krašte, nors tokių sąlygų neturi nė viena kita savivaldybė…

Sauliaus Lapėno klausimai ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus atsakymai

Pasinaudojau nepriklausomo analitinių straipsnių autoriaus teise dalyvauti finansų ministro Rimantas Šadžius susitikime su žiniasklaidos atstovais Mažojoje konferencijų salėje.

Nesulaukęs šalia esančių „kolegų“ klausimų ir matydamas negailestingai tirpstančias minutes, užkalbinau ministrą pradėdamas nuo to, kad darbo vietoms kurti labai svarbu, kokiais instrumentais disponuoja savivaldybė – pajamomis ir išlaidomis, na ir suprantama savo turtu. Savivaldybės šiandien pastatomos į keblią padėtį, kai gali disponuoti tik tomis lėšomis, kurios atsiranda mažinant socialines išmokas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Niekas neabejoja, kad savivaldybė privalo užtikrinti teisėtą šių išmokų paskirstymą ir panaudojimą, tačiau sutaupius išmokoms, pastebima tendencija didėjančių įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir šildymą. Juk čia kaip susiekiančiuose induose…

Iš kitos pusės, savivaldybės gautos viršplaninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos, jau kitais metais įtraukiamos į planinius rodiklius, atitinkamai sumažinant skiriamų dotacijų dalį. Taigi, kaip ir nelieka stimulo ir net galimybių kurti papildomas darbo vietas ir vystyti savo krašto ekonomiką.

S.L.: Gerb. ministre, ką mano daryti Finansų ministerija ir vyriausybė, kad savivaldybėje būtų daugiau realios savivaldos, nei dabar jos yra pavadinime?

R.Š.: Žmogus turi užsidirbti. Jei koncentruojamės tik į socialines išmokas, tai nenormalu. Valstybė turi motyvą taupyti socialinei paramai skiriamas lėšas. Savivaldybės gavo šį finansinį instrumentą su sąlyga, kad sutaupytos lėšos eis savivaldos reikmėms, švietimui ir t.t., bet tai neatleidžia nuo atsakomybės, nuo požiūrio į savo žmones. Sutinku, kad perlenkimų buvo. Bet pamokas savivaldybės išmoko. Tuo labiau kad jau ruošiamasi kovo 1 dienos rinkimams.

Dėl GPM – tai didžiausia pajamų dalis. Paskaičiuojama pagal gyvenamąją vietą. Didieji miestai dėl to kenčia. Apie protingo būdą, kaip perskirstyti GPM, – kalbama, bet pasiūlymų ar atsakymų niekas nepasiūlė. Visi sutinka, kad toks mechanizmas būtų, bet atsakymo neturiu.

S.L.: Dėkui už atsakymą. O siūlymas paprastas – palikti viršplanines pajamas savivaldai ir „nenusavinti“ mažinant dotacijas.

Atsakymo nesulaukiau.

Toliau sekė kitų žiniasklaidos priemonių atstovų klausimai ir atsakymai. Neabejoju, kad apie tai bus informuoti skaitytojai, tačiau labai jau man įstrigo finansų ministro atsakymas į „virkavimą“, kad mes čia taip ir liksime skurdžiai gyventi…

R.Š.: Jūs skurdžiai gyvensite tik tuo atveju, jei būsite nukabinę nosis ir save nuteikinėsite, kad skurdžiai gyvensite. O jei bus atvirkščiai, tai ir bus atvirkščiai!

Beliko tik pritarti tokiai nuomonei. Matydamas akivaizdžiai reiškiamą norą baigti pokalbį, paskubėjau paklausti apie tai, kas Lietuvoje šiandien dar mažai žinoma. O būtent apie Lietuvos laukiantį išbandymą susiejant sutartimi (kurios LR Seimas dar neratifikavo) savo ateitį su Europos stabilizavimo mechanizmo fondu.

Klausimą, kokį kelią pasirinks Lietuva, jau esu kėlęs savo straipsnyje „Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją“.

S.L.: Gerbiamas ministre, perskaičiau biudžeto projektą, kuris spalio 21 dieną buvo pateiktas svarstyti LR Seimui. Ten parašyta kad numatoma kitais metais skolintis 1 milijardą ir 400 milijonų eurų ir tik 65 milijonus tereikės įmokėti į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą. Ar čia nėra jokios klaidos?

R.Š.: Ne, jokios klaidos nėra. Mes 2015 sausio 15 d. turime išpirkti obligacijų už pusantro milijardo eurų. Ką mes padarėm? Mes užvakar pasiskolinome dvylikai metų milijardą eurų už rekordiškai žemas palūkanas. Tai žemiau nei Ispanijos, Portugalijos ir Italijos, na, truputį aukščiau nei Prancūzijos, bet mes pasiskolinome šį milžinišką kiekį, nors mums jo šiandien dar nereikia (išskirta S.L. – red. past.), lygiai taip pat 2016 metų pradžioje turėsime išmokėti…

S.L.: Ministre, esate tikras, kad metų pradžioje nereikės didesnės sumos į ESM?

R.Š.: Ne, nes techninis darbas mus įtraukiant į ESM jau vyksta, nors sutartis neratifikuota, bet mūsų paraiška jau pateikta, pagal ją sutarties pakeitimai atlikti ir mes žinom tikslius skaičius kiek mums reikės sumokėti per penkerius metus lygiomis dalimis po 65 milijonus eurų kasmet. Seimas sutartį ratifikuos…

Beliko padėkoti ministrui už atsakymus ir lukterėti, kaip visa tai atsilieps Lietuvos ekonomikai jau netolimoje ateityje. Žinant, kaip įvykiai klostėsi į eurozoną įsiliejusioms šalims, tokioms kaip Graikijai ir Estijai, belieka tikėtis, jog Lietuva bus stebuklinga „išimtis iš taisyklės“.

____________________________

Negaliu pasakyti, kad mane, kaip pilietį, tenkina tai, kas vyksta Lietuvoje. Už mano ir kitų mokesčių mokėtojų biudžetinius pinigus – daugiau kaip 10 mln. Lt – vykdoma žmones klaidinanti ir euforijos kupina, vienpusė reklaminė kampanija apie naudą Lietuvai prisijungus prie euro zonos.

Šiame niekuo nepagrįsto optimizmo fone – kai visi Eurostato ir Europos centrinio banko duomenys apie ekonominę padėtį ES šalyse rodo priešingus rezultatus: pastebimai išaugo valstybių įsiskolinimai, pastebimai smuko realaus BVP augimo tempai, sumažėjo tiesioginių investicijų srautai būtent euro zonos šalyse, o ne šalyse, kuriose išsaugojo savo nacionalines valiutas – ministro pasisakymuose ir atsakymuose į klausimus nieko viltingo neišgirdau.

Užtenka prisiminti, kad krizė Graikijoje prasidėjo būtent tada, kai įvedant eurą šios šalies vyriausybė, apimta euforijos dėl ypač žemų palūkanų skolinantis, prisiėmė tiek „nereikalingos“ skolos („nors mums jo šiandien dar nereikia“), kad net dabar, gaudama visų fondų ir visų euro zonos šalių pagalbą, iš tos skolos liūno neišlipa.

O nuo kitų metų, jei, kaip tvirtina ministras, „Seimas sutartį ratifikuos“ (taip ir neperskaitęs sutarties su ESM fondu, kuri atims iš Lietuvos tautos konstitucinę teisę disponuoti savo biudžetu), mūsų mokesčiai bus naudojami gelbėjant šalis, kuriose atlyginimai ir pensijos gerokai didesnės nei gimtojoje Lietuvoje.

P.S.: Visas susitikimo garso įrašas saugomas autoriaus archyve.

lapenas.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
8 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
8
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top