laikmetis.lt
Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvės, Laisvės premijos laureatės, pasaulyje žinomos tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynėjos sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės knygos „Skubėkime daryti gera“ naujojo leidimo pristatymas tapo daugiausia žmonių sulaukusiu knygos pristatymu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Rugsėjo 21 d. 18 val. prasidėjęs renginys pagal numatytąjį planą turėjo baigtis apie 20 val., tačiau eilėje autorės link, kad gautų josios autografą, lankytojai laukė net iki 21.30 val. Bibliotekos konferencijų salė dar pačioje pradžioje tapo sausakimša, tad joje netilpę asmenys galėjo stebėti tiesioginę renginio vaizdo ir garso transliaciją atrijaus erdvėje.
Renginyje dalyvavo knygos autorė, istorinį kontekstą nušvietė mokslo studijų ir straipsnių autorius, Vilniaus universiteto dėstytojas, istorikas dr. Marius Ėmužis, prisiminimais dalijosi Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, Petras Plumpa, seserys Bernadeta Julija Mališkaitė ir Regina Edita Teresiūtė. Knygą išleidusio Krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondo „Donum“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Reventas pristatė įvykdytus, vykdomus ir planuojamus projektus. Visus susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir LR Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas. Renginį moderavo leidinio sudarytojas ir redaktorius Paulius Aleksandravičius.
Sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė – aktyvi kovotoja už Lietuvos nepriklausomybę ir prigimtines žmogaus teises bei laisves, viena iš daugiausia energijos atidavusių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių. 1972 m., pradėjus leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, ses. F. N. Sadūnaitė leidiniui rinko informaciją, rašomąja mašinėle spausdino tekstus ir platino jį. 1974 m. rugpjūčio 27 d. ji buvo suimta ir dešimt mėnesių KGB kalinta Vilniuje. 1975 m. birželio 17 d. nuteista šešeriems metams: trejiems metams griežto režimo lagerio Mordovijoje ir trejiems metams tremties Sibire (Bogučianuose, Krasnojarsko kr.).
1980 m. ses. F. N. Sadūnaitė grįžo į Lietuvą, bet 1983 m. jai vėl sukurta byla. Pabėgusi slapstėsi, gyveno pogrindžio arba pusiau pogrindžio sąlygomis, per tą laiką ketverius metus buvo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, „Aušros“ ir kitų pogrindžio leidinių kurjerė: juos dažniausiai perduodavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadai Maskvoje. Už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybą KGB ses. F. N. Sadūnaitę paskelbė ypatinga recidyviste. 1987 m. balandžio 9 d. buvo suimta, tardyta, netrukus paleista ir vėliau sekama, persekiojama. 1987 m. rugpjūčio 23 d. ses. F. N. Sadūnaitė su A. Terlecku, V. Bogušiu, P. Cidziku, J. Sasnausku ir kitais suorganizavo pirmą sovietų valdžios nesankcionuotą mitingą, skirtą Molotovo–Ribentropo paktui ir jo padariniams pasmerkti. Tądien, mitingo metu, aikštėje prie Adomo Mickevičiaus paminklo ses. F. N. Sadūnaitė prabilo pirmoji. 1988 m. vasario 15 d. ji buvo KGB sulaikyta, kad negalėtų dalyvauti Vasario 16-osios minėjime.
1988 m. lapkričio mėnesį ses. F. N. Sadūnaitė įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1989 m. su kitais įsteigė Lietuvos katalikiškąjį moterų sambūrį „Caritas“. 1989–1990 m. skaitė paskaitas apie Lietuvą Europoje, JAV. Šiuo metu gyvena Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuoliniuose namuose Vilniuje (Pavilnyje). Užsiima labdara, visokeriopai gina žmogaus teises, rūpinasi tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos, aktyviai reiškia savo nuomonę politiniais ir visuomeniniais Lietuvos klausimais.
Ses. F. N. Sadūnaitė apdovanota Lietuvoje: Sausio tryliktosios atminimo medaliu (1992), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), Laisvės premija (2017). Ji taip pat apdovanota ir JAV: Respublikonų partijos Kalifornijos skyriaus medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises (1990), Poverello (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę (1992), jai suteiktas Teksaso miesto Garbės pilietės vardas (1992).
Sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės knyga „Skubėkime daryti gera“ yra polifoninis literatūros kūrinys, darniai jungiantis istorinio, religinio ir autobiografinio naratyvo registrus. Atsiminimus vienija pasitikėjimo Dievu leitmotyvas, bendražmogiškomis vertybėmis grįsta laikysena, politinė ir visuomeninė nuostata, išsiskleidusi konkrečiais žodžiais ir darbais. Autobiografijos momentus (asmeninę autorės akistatą su totalitarine sovietų sistema) pildo per gyvenimą sutiktų šviesuolių portretai. Nemaža dalis istorinio pasakojimo dėmenų savitai nusidriekia iki šiandienos, regisi atpažįstami ir iš naujo aktualiai suskamba dabartinių sociokultūrinių ir geopolitinių įvykių kontekste.
„Pergalės ženklas“ – knygų serija, skirta 1940–1990 m. Lietuvos istorijai ir Nepriklausomybės kovai atminti, pristatanti ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo dalyvius, kurie visomis išgalėmis kovojo prieš totalitarinio blogio apraiškas ir siekė atkurti Lietuvos laisvę. Jie – dabarties kartoms bylojantis pavyzdys, ugdantis sąmoningą ir socialiai atsakingą, pilietišką asmenybę. Sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės knyga „Skubėkime daryti gera“ yra pirmasis šios serijos leidinys.
Leidinį jau galite įsigyti visuose knygynuose ir internetinėse parduotuvėse!
Pagarba tiems, kas priešinosi TSKP, priešinosi okupacijai!
..fui,niekseli..
Sadūnaitės kartoje jie priešinosi sovietiniams priešams ,tankams,kareiviams.Bet ,kaip priešintis moderniems globalizmo kareiviams genderizmui,pornografijai,tatuiruotėms,alkoholizmui,narkotikams,”laisvojo”vakarų pasaulio šiuolaikinėms madoms sugyventiniams,partneriams,abortų klinikoms,ikivedybiniam sanguliavimui,paleistuvystei,skyryboms,depresijai,jaunų žmonių lgbt marksistinei indoktrinacijai,jaunimo savižudybėms(JAV 15-24 metų amžiaus grupėje savižudybė antroje vietoje iš visų mirčių) nelabai kas žino.
„Mt 10,28
Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare”
„…ikivedybiniam sanguliavimui…”
Kiek tau metų, žmogau? Turėtum būti iš XIX am.
prie okupanto ruso buvo geriau negu prie lanzbergių ir taip kojomis pasakė milijonas emigrantų. O ką ir bekalbėti apie lansbergyno diegiamą iškrypėlizmą, įdiegtą gydytojų nepasiekiamumą, antikonctitucijinį siautėjimą
..vergo sindromas tavyje,zmogeli,….renkiesi xazejyna,kuris maziau spardo…
Emigrantai dalinasi i 2 pagrindinius tipus:
1) Tokie kaip tu:”prie ruso buvo gereu”, paike didesne buvo ir pasivogt galejai.
2) Ir tokie kuriems naujoji valdzia „tas pats b, tik su balta kumele”, kuri turejo puikia galimybe leist zmonems suktis kaip nori neribodsma ju iniciatyvos apribojusi save tik vagiu ir sukciu sodinimu arba geriau „galutiniu kriminalo klausimo sprendimu” ir dedama pastangas ISLAIKYTI konkurencine aplinka ir socialines rotacijos galimybes.
Pirmasis tipas tampa po 20 metu JAV pirmuoju bernu pas kokius lenkus šudbiznyj.Gauna nebloga alga , – stumdo nelegalius immigrantus ir kalba uz juos su klientais, – bet grynaisiais. Antriems visi keliai JAV atviri, nes JAV nacija nepaisant pradines kilmes is tokiu sudaryta.
..labai stiprus zmogus.Pagarba.Salia esantis Tamkevicius kazkodel paluzo koncerwu valdymo metais.Daug ka pasako…..kacapai jo neiveike,o koncerwai,lengvai.Stai kokie anys strioooosni,baisiau nei nkvd.
Užtat Grigas, Robertas išliko!
Nijole Sadunaite gerbiau, bet nelabai supratau.
Bet po to kai ji nepabūgo viesai, pries TV kameras uzduot „gaisrininko dukrai” „slyksciu klausimuku” kur Mergaite – ji , greta Maironio, Patacko, Venckienes vieninteliai nors kazkiek pateisinantys Lietuvos egzistencija.
O kas pateisina tavo egzistenciją ?
…o tavo…..
Mano egzistenciją pateisina tai, kad nesikėsinu į kitų žmonių egzistenciją, skirtingai nuo tavo draugo.
Lindimas i artimojo apatinius – tikrai ne.
Ar Lietuva lenda į tavo apatinius, kad neigi Lietuvos egzistencijos teisėtumą ?
Vel meluojate😏
Niekad nekvestionuodavau Lietuvos egzistencijos teisetumo.
Gal norejote pasakyti prasminguma?
Sito neneigiu.Klausimu yra.
Bet ir jus skirkite š… nuo bulkutes, nereikes raudonuoti uz lengvabudzius zodzius
Dzeikas: ,,vieninteliai nors kazkiek pateisinantys Lietuvos egzistencija.”
Vis bandote irodyti kad skiriate š… nuo bulkutes ir mokate lietuviu kalba😄
O tuo tarpu neskiriate zodzio „pateisinantys” nuo „iteisinantys”.Mano sakinyj jus suteikete pirmojo reiksme antrajam.
Matyt tautinykai ir visokie nacionalizmai isdziovina smegenis taip, kad prarandi galimybe suprasti ir analizuoti gimtosios kalbos prasme
* antrojo reiksme pirmajam
Man atrodo, kad tau jau laikas rašyti lietuvių kalbos daktarinę. Temą jau turi kišenėj (Apie šūdą ir bulkutę).
Mallonu , kad jus traukia mano leksines israiskos priemones.
Tikiuosi tai priartina prie mano teigiamų ideju.
Netraukia. Šūdą su bulkute, kaip ir kitas teigiamas idėjas, gali pasilikti sau.
Kokie nieksai, kalbaj-bai is LKK, gi visai degradavo jums kalbos jausma.
Perskaitykite ka prasete😄😄😄
Nepaisydami degradavimo, lietuvių tauta su viltimi žiūri į tave – žinantį kaip atskirti šūdą nuo bulkutės. Ir toliau puoselėk mūsų kalbos jausmą.