Bernardinai.lt
Rinkimuose į savivaldybių tarybas galime išskirti tris svarbius momentus:
1. Tiek pagal sąrašus, tiek individualiai (merai) aiškūs lyderiai yra socialdemokratai. Po antro rinkimų turo socialdemokratai gali turėti trečdalį visų Lietuvos merų.
2. Antrą ir trečią vietas dalinasi abi dešiniosios partijos – konservatoriai ir liberalai, kurių tarpusavio kova yra itin įtempta. Pagal sąrašus ir išrinktus merus per plauką vis dar pirmauja Tėvynės sąjunga, tačiau po antro turo pagal merų skaičių abi partijos gali būti lygiavertės. Akivaizdu ir tai, kad liberalai yra pakilime, o konservatoriai leidžiasi prarasdami ne tik provinciją, bet ir anksčiau turėtus didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Panevėžį.
Tvarka ir teisingumas lyginant su 2011 m. rinkimais prarado pusę turėtų balsų.
3. Nelauktai stipriai pasirodė nepartiniai kandidatai, dar vadinami visuomenininkais, bendroje sumoje užėmę ketvirtą vietą ir turėsiantys mažiausiai du, o greičiausiai keturis merus. Pabrėžtina tai, kad nepartiniai merai greičiausiai vadovaus didiesiems miestams: Kaunui (po pirmo turo pirmauja nepartinis), Panevėžiui (po pirmo turo pirmauja nepartinis), Šiauliams (antrame ture varžosi du visuomenininkai), Alytui (jau išrinktas nepartinis). Nepartinių pergalė įspūdinga ypač tuo, kad jie finansiškai (gal išskyrus Kaune V. Matijošaitį) buvo daug kartų silpnesni už partijas ar jų atstovus, todėl šiuo atžvilgiu buvo aiškiai nelygiavertė kova. Galima prognozuoti, kad jei finansiškai nepartiniai būtų remiami iš valstybės biudžeto panašiai taip pat, kaip ir partijos, tai jų rezultatai būtų dvigubai geresni ir jie greičiausiai pirmautų rinkimuose.
Rezultatų analizė
Rinkimuose į tarybas socialdemokratai gavo 19 proc. (2011 m. rinkimuose – 22 proc.), antroje ir trečioje vietoje konservatoriai ir liberalai, preliminariai surinkę panašų procentą – TS-LKD 15,7 proc. (2011 m. – 16,3 proc.) ir LRLS 15,5 proc. (2011 m. – 6,4 proc.), ketvirti visuomeninkai – beveik 11 proc., penkta – Darbo partija – 8,5 proc. (2011 gavo 10,8 proc.), šeštas – lenkų ir rusų aljansas – 7,8 proc., septinti – valstiečiai – 7 proc, aštunti tvarkiečiai – 5,6 proc. (2011 m. – 10,2), devinta – A. Zuoko vadovaujama Laisvės sąjunga – 5 proc. – ir dešimtas – D.Kuolio vadovaujamas Lietuvos sąrašas, kėlęs savo kandidatus tik trijose savivaldybėse, – 1,3 proc.
Pirmame ture išrinkti 21 meras: 9 socialdemokratai, 3 konservatoriai, po 2 Lenkų rinkimų akcijos, Liberalų sąjūdžio ir Valstiečių partijos atstovų, po 1 tvarkietį, darbietį bei 1 nepartinis – visuomeninkas.
Antrame ture socialdemokratai turi labai realius šansus laimėti dar 13 merų vietų, liberalai – 5, konservatoriai – 4 vietas.
Visuomenininkai staigmeną pateikė ne tik rinkimuose į tarybas, užėmę ketvirtą vietą, bet ir merų rinkimuose: buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius ir jo suburtas visuomeninis komitetas šventė labai ryškią pergalę Alytuje: V. Grigaravičius laimėjo pirmame ture, jo komanda surinko 40 proc. balsų. Tad V. Grigaravičiaus komandai sudarius koaliciją su 2 vietas gavusiu kitu visuomeniniu komitetu (V. Grigaravičiui iki daugumos taryboje ir trūksta 2 vietų), Alytuje galime turėti nepartinę valdžią – tai būtų unikalus atvejis Lietuvos istorijoje.
Šiauliuose antrame ture dėl mero vietos susikaus dviejų visuomeninių komitetų atstovai: A. Visockas ir Seimo narys V. Simulikas. Šiaulių taryboje visuomenininkai kartu gavo 9 vietas iš 30.
Vienu iš rinkimų siurprizų reikėtų vadinti nepartinio Visvaldo Matijošaičio sėkmę Kaune – mero rinkimuose jis pirmauja ir lenkia konservatorių A. Kupčinską daugiau nei 10 proc., V. Matijošaičio komanda Kauno taryboje turės 16 vietų, konservatorių – 13, o socialdemokratai su liberalais – tik po 4.
Kaune V. Matjošaičio komandai trūksta penkių balsų iki daugumos, tad tikėtina, kad jie tarsis su penktą vietą užėmusiu ir tris mandatus gavusiu kitu visuomeniniu komitetu bei su socialdemokratais ar liberalais. Neabejotina, kad konservatoriai bandys Kauno taryboje sudaryti dagumą burdami „smulkiuosius“ apie save.
Staigmena galima vadinti ir nepartinio kandidato Ryčio Račkausko sėkmę Panevėžyje – jis antrame ture dėl mero vietos kausis su konservatoriumi M. Grėbliūnu, o Panevėžio taryboje R. Račkausko komanda gavo daugiausiai mandatų – 7. Panevėžyje, be R Račkausko komandos, dar du visuomeniniai komitetai pateko į tarybą gaudami po du mandatus, tad Panevėžio taryboje visuomenininkai turės daugiau kaip trečdalį vietų. Kas Panevėžio taryboje sudarys daugumą, labai sunku prognozuoti, nes mandatus gavo net 6 partijos ir du visuomeniniai komitetai – šiuo atžvilgiu taryba bus nestabili ir kažin ar bus rimta opozicija būsimam merui.
Vilniuje aiškią pergalę švenčia liberalai ir jų atstovas R. Šimašius, greičiausiai antrame ture tapsiantis Vilniaus meru (R. Šimašių parems konservatoriai, kurių elektoratas drausmingai klauso vadų nurodymų, o lenkai su rusais taip aktyviai nebalsuos už A.Zuoką, kaip už savo lyderį V. Tomaševskį, kairiosios partijos kažin ar gausiai rems A. Zuoką). Vilniaus taryboje liberalai turės 15 vietų, lenkai su rusais – 10, konservatoriai – 8, A. Zuoko partija – tik 6, socialdemokratai ir D. Kuolio vadovaujamas Lietuvos sąrašas – po 4, tvarkiečiai – 3. Dešinieji – liberalai ir konservatoriai – Vilniaus taryboje jau sutarė dėl koalicijos, bet daugumai jiems dar trūksta kelių rėmėjų iš kitų partijų.
Klaipėda toliau lieka liberalų miestas – merui V. Grubliauskui iki pergalės pirmame ture trūko labai nedaug, tad jis neabejotinai išliks ir kitai kadencijai Klaipėdos meru, o liberalai savivaldybėje turės trečdalį mandatų: 11 iš 30. Klaipėdoje net 5 vietas gavo visuomeninkai: 3 – N. Puteikienės vadovaujamas komitetas ir 2 – buvusio Klaipėdos mero R. Taraškevičiaus komanda. Klaipėdos taryboje liberalai su konservatoriais kartu turi pusę mandatų, tad jie ir sudarys valdančią koaliciją.
Kurortuose – Palangoje, Neringoje, Druskininkuose, Birštone – merai ir valdančiosios koalicijos paaiškėjo jau iškart po pirmo rinkimų turo. Palangoje vienvaldžiai valdys konservatoriai (turi merą konservatorių ir konservatoriai vieni turi daugumą taryboje), o Neringoje, Druskininkuose ir Birštone tokias pat vienvaldžias pergales šventė socialdemokratai.
Prienų savivaldybėje visuomenininkai užėmė trečią ir ketvirtą vietas, Šilalėje – trečią, Šilutėje – ketvirtą, Zarasuose nepartinė D. Kelečienė antrame ture dėl mero vietos rungsis su socialdemokratų atstovu ir t.t.