Trečiadienį iš Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų atstovų sudaryta darbo grupė, turėjusi parengti Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją dėl ES ateities vizijos projekto, Seimui pristatė net tris skirtingus dokumentus.
Su vienu jų Tiesos.lt jau sužindino ir net užkėlė ant bačkos – tai Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Andriaus Kubiliaus, Užsienio reikalų komiteto pirmininko Juozo Bernatonio ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Egidijaus Vareikio parengtas dokumentas „Dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos perspektyvų klausimu“, kuriama išsakoma visiška parama tolesniam ir aktyvesniam ES valstybių narių integravimą(si) ir konsolidaciją, siūloma didinti ES biudžeto apimtis, o ES veiklą kreipti daugiau į socialines sritis.
Parlamentarų Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno parengtas dokumentas „Dėl Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos perspektyvos klausimu“, atvirkščiai, pabrėžia nacionalinių interesų viršenybę, o ES lieka daugiau „geopolitinio saugumo garanto vaidmuo“.
Aptardami savo atlikto tyrimo rezultatus autoriai pabrėžia: „ES yra valstybių narių sąjunga. Neleistinas joks valstybių narių suvereniteto siaurinimas, juo labiau integracijos gilinimas apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją. Lietuva turi itin atsargiai žiūrėti ir vertinti per savo nacionalinio intereso prizmę ES politikos galių plėtras, ypač į naujas sritis.“
Trečiajame dokumente, kaip teigia jį parengusi Aušra Maldeikienė, pranešime „Tautos įgalinimo Europos Sąjungos ateities klausimu – alternatyvusis pranešimas”, akcentuojama ES krizės egzistencinė prigimtis, kai piliečių valią palaipsniui uzurpuoja šalių biurokratija, kartais nustumdama tautos atstovus net į politinių procesų pakraščius. Tai kelia demokratijos įtampą, kuri pasirodo, tarkime, „Brexit“ pavidalu. Seimo narė aptaria ir trumpojo laikotarpio sprendimus, ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio sprendimus.