Seimas ketvirtadienį per slaptą balsavimą nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariu skirti buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Romualdą Kęstutį Urbaitį.
Už tai, kad R. K. Urbaitis būtų skiriamas į šias pareigas, pasisakė 21 parlamentaras, net 67 buvo „prieš“, 13 susilaikė, du biuleteniai rasti sugadinti.
Buvusį KT vadovą į šias pareigas pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoje kadenciją lapkritį baigiančios Elenos Vaitiekienės.
R. K. Urbaitis pastaruosius devynerius metus dirbo KT teisėju, iš jų trejus metus buvo šio teismo pirmininku. Jo vadovaujamas KT priėmė ne vieną kontraversišką sprendimą. Vienas skandalingesnių – KT nutarimas, kad valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų atlyginimų „neproporcingas“ sumažinimas per krizę prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Rugsėjo 11-ąją Seime svarstant R. K. Urbaičio kandidatūrą, šį sprendimą priminė ir parlamentaras Naglis Puteikis, suabejojęs buvusio KT pirmininko gebėjimu vertinti kitų etiką. Tada Seimo narys uždavė tokį klausimą: „Jūs pretenduojate vertinti kitų etiką – kaip jūs vertinate byloje dėl atlyginimų vadinamojo dydžio atkūrimo savo paties sprendimą, pagal kurį [jis] taip pat buvo atkurtas ir Konstitucinio Teismo teisėjams, vadinasi, ir jums pačiam? Ir štai jūs teisėjas, kaip jūs sakote, ilgametis teisėjas, ir staiga toks balsavimas, toks sprendimo priėmimas. Aš turiu omenyje, jog aš nesu teisininkas, bet aš įsivaizduoju, kad Konstitucinis Teismas galėjo padaryti išlygą, kad mes įvertiname… mes priimame sprendimą, bet darome išlygą, jog tai nesusiję su mumis, ir prašome Seimo ar ko nors kito priimti sprendimą dėl mūsų pačių algų? Bet jūs to nepadarėte.“
Atsakydamas R. K. Urbaitis išdėstė savo svarstymus apie nusistovėjusią teismų praktiką: „Pagal Konstituciją kiekvienas teisės aktas, t. y. įstatymas arba kitas Seimo išleistas teisės aktas, gali būti skundžiamas Konstituciniam Teismui. Jeigu Konstitucinis Teismas negalėtų nagrinėti kokio nors akto, tai konstitucinė norma neveiktų. Vadinasi, nesant kitos institucijos, kuri gali tą dalyką spręsti, Konstitucinis Teismas privalo tai daryti, nepaisant to, ar tai liečia Konstitucinio Teismo teisėjus, ar jų neliečia. Tokia teisminė praktika yra susiklosčiusi ir ji nenukrypstama.“
Greičiausiai toks R. K. Urbaičio atsakymas turėtų reikšti, jog „susiklosčiusi teisminė praktika“ etikos požiūriu yra nevertintina, kaip ir tie, kurie „neturi kito pasirinkimo“ – tik „nenukrypti“ nuo tokios praktikos?
Tad piliečiams įdomu, ką tokiam požiūriui atstovaujantis R. K. Urbaitis būtų veikęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijoje, kurios paskirtis – prižiūrėti, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, tirti pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų galimo interesų konflikto, sekti visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją apie valstybės politikų elgesį ir, jei yra pagrįstų duomenų, kad valstybės politikas padarė pažeidimą, perduoti šią informaciją ištirti atitinkamiems valstybės politikų elgesio kontrolės subjektams?
Juk ne tik Konstituciniame Teisme, bet ir kitose valstybės tarnybose jau seniai „susiklosčiusios“ tam tikros veikimo praktikos ir jų darbuotojai „nebeturi kito pasirinkimo“?
Tą prieš pusantrų metų paliudijo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kai komentuodamas jo paskirto „Ūkio banko“ laikinojo administratoriaus Adomo Audicko sprendimą pasamdyti teisininkų kompaniją „Raidla, Lejins & Norcous“, kurioje jis ir pats yra dirbęs, prisipažino „Nesu etikos specialistas. Mane šiuo atveju domina rezultatas. Mano galva, darbas, kurį jisai padarė buvo labai efektyvus ir mes išlaikėme tą šešių dienų periodą, kuris jam buvo duotas, ir priėmėme sprendimus. Manęs nei jo, nei jo komandos paslaugų kokybė nenuvylė. O etika, moralė – ne šio pasaulio dimensijos yra, todėl sunku man būtų komentuoti“.
Kaip ir buvo galima tikėtis, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, išnagrinėjusi V. Vasiliausko šį ir kitus sprendimus dėl „Ūkio banko“, priežasčių manyti, jog jis pažeidė tarnybinę etiką, nerado ir tyrimą nutraukė – matyt, ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas veikė pagal „susiklosčiusią praktiką“?
Daugiau apie R.K. Urbaičio „praktiką“ KT ir pasirengimą vertinti valstybės tarnautojų etiką skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Konstitucinio Teismo pirmininkas R. Urbaitis: Mes papildom Konstituciją
Konstitucinio Teismo pirmininko R.Urbaičio biografijos papildymas
Daugiau apie etiką ir moralę „Ūkio banko“ aferoje skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Tomas Dapkus. Vasiliausko interesai ar elegantiškoji korupcija?
LB pirmininkas V. Vasiliauskas rūpinasi savo darbdavių įdarbinimu?
Tomas Dapkus. Milijonų verti ryšiai tarp centrinio banko vadovo ir įtakingiausios advokatų kontoros
Paulius Stonis. Etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos. Atsakomybė – taip pat
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija: Rekomenduojame daugiau taip nedaryti
Kastytis Braziulis. Apie viską pagalvota, tik ne apie žmones
Vytautas Rubavičius. Ūkio bankas: kas už spalvingos dūmų uždangos?