Seimas priėmė prieštaringas Miškų įstatymo pataisas – nepaisydamas visuomenės protestų leido naikinti miškus

Birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Miškų įstatymo pataisoms (individualaus balsavimo rezultatai, balsavimo pagal frakcijas rezultatai), kurios leido keisti miško žemės paskirtį savivaldybių inicijuojamiems gyvenviečių plėtros bei gamtos išteklių naudojimo projektams ir taip sudarė galimybes neribotam miškų naikinimui.

Tuo pačiu metu, kai Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje vyko įstatymo pataisų svarstymas, žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos surengė šalia Seimo protesto akciją – Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“, Lietuvos gamtos fondas, Judėjimas „Už gamtą“, Ekologinis klubas „Žvejonė“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Viešoji įstaiga „Rūpi“, Viešoji įstaiga „Darnios plėtros institutas“ ir Viešoji įstaiga „Žalioji Lietuva“ kvietė Seimo narius nepritarti šiam visuomenės interesus pažeidžiančiam ir gamtai žalingam projektui.

Pagal šį projektą miškingiausios šalies savivaldybės – Druskininkų, Trakų, Švenčionių, Varėnos, Kazlų Rūdos – gauna išimtines sąlygas plėsti savo gyvenvietes vien dėl to, kad jų miškingumas didesnis nei 50 proc., taip pat suteikiama galimybė neribotai kirsti miškus naudingųjų išteklių naudojimo tikslais.

Kaip teigė Susivienijimo Žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė, tokia miškų plotų mažėjimo ir kraštovaizdžio niokojimo grėsmė kelia ne vien nerimą – akivaizdūs nuostoliai šalies biudžetui: „Juk turizmu garsėjančioms savivaldybėms didžiausią patrauklumą ir finansinę naudą neša būtent unikalus, miškais turtingas kraštovaizdis“.

Žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius neslėpė susirūpinimo, kad šiomis pataisomis palengvinta galimybė gauti leidimus kasti po miškais esančias naudingąsias iškasenas ne tik leis naikinti miškus, bet ir užterš šalies aplinką, pažeis ekologinę pusiausvyrą, sukels stichinių nelaimių. Pavyzdžiui, leidus eksploatuoti po Varėnos miškais slūgsančius didelius geležies rūdos klodus prasidės nestabdomas miškų ir gamtos naikinimas, o išeksploatavus paskutinius durpynus, išlikusius po sovietmečio totalinės melioracijos, kils potvynių grėsmė, nes neliks kam sukaupti perteklinį kritulių vandenį – būtent taip aiškinama, kodėl visa Centrinė Europa šiuo metu taip kenčia nuo potvynių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino teigimu, nors, kaip pripažįsta ekspertai, pagal miškų apsaugos lygį šiandien akivaizdžiai pirmaujame ES, priėmę tokį netoliaregišką sprendimą labai greitai prarasime ir šį trapų Lietuvos pranašumą. Tokie siaurai tik savo sritį matančių politikų ir biurokratų sprendimai akivaizdžiai neužkerta kelio piktnaudžiauti, greičiau – atvirkščiai.

„Siūlomo sprendimo kontekste žaliuosius labai neramina galimas valstybinių šalies miškų užvaldymo ir privatizavimo procesas, gautinai atimant galimybę visuomenei juose laisvai lankytis“, – tvirtino T.Tomilinas.

Siūlome Aikštės TV reportažą iš šios žaliųjų ir aplinkosauginių organizacijų protesto akcijos. Filmavo Aušra Gabalytė.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top