alkas.lt
Sausio 12 d., trečiadienį, 9 val. Seime (Spaudos konferencijų salė, II rūmai) surengta aktyvių Valstybinės lietuvių kalbos gynėjų, alternatyvaus asmenvardžių rašybos projekto Nr. XIIIP-471 palaikytojų: Audronio Ažubalio, Eugenijaus Jovaišos ir Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“.
***
Sausio 11 d. Seimas po svarstymo pritarė Asmenvardžių rašybos įstatymo projektui Nr. XIIIP-535(2), kuriuo siūloma leisti oficialiuose dokumentuose atsisakyti Konstitucinės normos – asmenvardžius rašyti valstybine kalba. Alternatyvus projektas Nr. XIIIP-471, siūlantis leisti ne valstybine kalba asmenvardžius rašyti ne vietoje įrašo valstybine kalba, bet kitame dokumento puslapyje, be didelių svarstymų buvo atmestas.
Įstatymo projektui įteisinančiam asmenvardžių įrašus oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba po svarstymo pritarė 83 Seimo nariai, prieš balsavo – 29, susilaikė 7 Seimo nariai.
Projektu siūloma nustatyti, kad ne lietuvių tautybės, Lietuvos piliečio prašymu, jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti vadinamame „dokumento šaltinyje“.
Palaikymo nesulaukęs alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas numatė asmenvardžių rašybą ne valstybine kalba lotyniško pagrindo rašmenimis papildomame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokia tvarka jau 25-erius metus įteisinta Latvijoje.
Alternatyvaus projekto teikėjas konservatorius Audronius Ažubalis pagal Valstybinės kalbos komisijos išvadas alternatyvų projektą buvo papildęs keliomis išimtimis, o būtent, kad įrašo valstybine kalba galėtų atsisakyti su užsieniečiu santuoką sudarę ir jo pavardę paėmę Lietuvos piliečiai, taip pat tokių sutuoktinių vaikai. Jų pageidavimu jų pavardės galėtų būti įrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis.
Nepaisant to, kad alternatyvaus įstatymo projekto autoriai taip pat buvo valdančių atstovai (Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė), Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) šį projektą siūlė Seimui atmesti, o Seimas šiam komiteto siūlymui pritarė. Už atmetimą balsavo 79 Seimo nariai, prieš – 29 susilaikė -10. Net alternatyvaus projekto siūlytojai konservatoriai Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis ir Arvydas Anušauskas savo projekto nepalaikė.
Alternatyvus projektas netenkino Lietuvos lenkų tautinės mažumos, nes jis nesiūlė teisės atsisakyti asmenvardžio įrašo oficialiuose dokumentuose pagal tautinę priklausomybę.
O būtent dėl tokios teisės kantriai ir metodiškai kovoja Lietuvos lenkų politikai su Lenkijos Respublikos valdžios politine ir finansine pagalba jau bemaž keletą dešimtmečių, siekiantys Lenkijos okupuotoje pietryčių Lietuvos dalyje gyvenančius vietinius Lietuvos piliečius „repolonizuoti“ – konsoliduoti kaip lenkų tautinę mažumą.
Konstituciniam lietuvių kalbos statusui neprieštaraujantį alternatyvų projektą Seimo salėje aktyviai, pasitelkdamas teisinius ir kalbinius argumentus nuosekliai gynė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys akademikas Eugenijus Jovaiša. Jį palaikė partijos kolegos Stasys Tumėnas ir Robertas Šarknickas. Nuo antikonstitucinių sprendimų susilaikyti Seimo narius aktyviai ragino TS-LKD narys Audronius Ažubalis. Agituojantys už projektą suteikiantį teisę nelietuvių tautybės asmenims nepaisyti iš Valstybinės kalbos kylančių reikalavimų nei teisiniais nei kalbiniais argumentais nesirėmė – tyčiojosi ir kolegų ginančių valstybinę kalbą, paviršutinišais sąmojais vulgarizavuodami arba net meluodami stengėsi suklaidinti mažiau į šį svarbų klausimą įsigilinusius kolegas.
Svarstymo eigos vaizdo įrašai:
Po balsavimo pasisakęs Lietuvos socialdemokratų partijos narys, teisininkas Julius Sabatauskas sąmoningai klaidino Seimo narius, kad Lietuva esą yra įsipareigojusi Lenkijai spręsti asmenvardžių rašybos klausimą 1994 metais pasirašytoje „Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje“.
Čia pateikiama Lietuvos-Lenkijos sutarties 14 straipsnio faksimilė, kurioje matome, kad įsipareigota buvo tautinės mažumos asmenvardžius vartoti pagal „tautinės mažumos kalbos skambesį“, o būtent taip šie asmenvardžiai ir yra vartojami, nes šis sutarties punktas neįpareigoja asmenvardžių rašyti nelietuviškais rašmenimis :
