Danas Nagelė | respublika.lt
Antradienį Seimas pritarė premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma žydams išmokėti kompensacijas už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų turtą – iš viso 37 mln. eurų.
Priimtu įstatymu nuspręsta, kad bus skiriama dar 37 mln. eurų kompensacijoms už nusavintą žydų turtą. Tačiau šįkart jau nebe už bendruomeninį, kaip numatyta 2011 m. priimtame įstatyme, bet už privatų.
Kompensacija susidarys iš dviejų dalių – viena dalis tos kompensacijos būtų skiriama asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija – iš viso ne mažiau nei 5 mln. eurų bet ne daugiau nei 10 mln. eurų. Likusi dalis – nuo 27 mln. iki 32 mln. eurų – būtų skiriama VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas” ir naudojama bendroms žydų bendruomenės reikmėms.
Premjerė I.Šimonytė paaiškino, kad nėra galimybių nustatyti prieš daugiau nei pusę amžiaus nusavinto turto vertės, todėl visi įpėdiniai, kurių prašymai bus patenkinti, gaus vienodą sumą už vieną reikalavimą. Tokių reikalavimų, I.Šimonytės teigimu, gali būti apie tūkstantį, tad viena kompensacija, priklausomai nuo jų skaičiaus, bus apie 5-10 tūkst. eurų: iki10 mln. eurų bus padalinta į lygias dalis kiekvienam reikalautojui. Nukentėję asmenys ar jų paveldėtojai individualius prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turėtų pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Tiesa, diskusijos buvo labai aštrios. Įžangą padarė parlamentaras Stasys Tumėnas, pasveikinęs į plenarinių posėdžių salę stebėti klausimo priėmimo gausiai susirinkusius žydus su Chanuka ir bandęs kolegas atvesti į protą, kad tokią žydams šventą dieną ir dar per katalikų Adventą nereikia svarstyti projekto, kuris skaldo visuomenę. Tačiau buvo neišgirstas.
Seimūnai Tomas Tomilinas bei Linas Kukuraitis projektui buvo registravę siūlymą, kad kompensacijoms skirtus pinigus valdančiame žydų fonde stebėtojo teisėmis dalyvautų ir Vyriausybės įgaliotas atstovas. Esą to reikia siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą ir visuomenės įsitraukimą į Geros valios fondo veiklą. Abu politikai akcentavo, kad negalima apsimesti, jog su fondu viskas gerai.
Taip jie reagavo į kelių Lietuvos miestų žydų bendruomenių Seimo nariams atsiųstus laiškus, kuriuose abejojama fondo skaidrumu, o aršiausiai šiuo klausimu pasisakė Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas. Jis net yra pareiškęs, kad Seimas turi Valstybės saugumo departamentui pavesti atlikti tyrimą dėl fondo veiklos ir „neaiškių personų, kurios atstovauja fondui”, ypač akcentuodamas vieną jo vadovių, Lietuvos žydų bendruom,enės pirmininkę Fainą Kukliansky.
Tačiau I.Šimonytė pareiškė, kad Vyriausybei į fondą siųsti savo atstovą neverta dėl dviejų priežasčių. Pirma – stebėtojas vis tiek nedalyvautų sprendimų priėmime. Antra – kai kompensacijos bus išdalintos, fondas toliau tebeveiks, tačiau Vyriausybė su juo nebeturės nieko bendra. Todėl kolegų pasiūlymą Seimas atmetė.
Diskutuojant dėl viso įstatymo parlamentaras Petras Gražulis pareiškė, jog jo negalima priimti, nes jis yra socialiai neteisingas. Pasak politiko, nuo nacių ir sovietų nukentėjo ne tik žydai, bet ir kitos tautos, todėl išskirti vieną yra nesąžininga. Ir dar jis salėje sukėlė šurmulį, kai pareiškė, kad dalis parlamentarų per balsavimą dėl su žydais susijusių klausimų iš viso išeina iš salės, nes bijo žydų, kadangi „žydai valdo pasaulį”.
Čia jau neiškentė parlamentaras Emanuelis Zingeris, atkirtęs, kad tokiu požiūriu labiausiai ir buvo grindžiama nacių propaganda, jog žydus reikia naikinti. Tiesa, jis pripažino, kad su Geros valios fondo ne viskas tvarkoje, tačiau esą tai nėra priežastis nepritarti įstatymui. O įstatymas esą būtų „teisingumo atstatymo proceso pradžia”.
Projektą palaikęs seimūnas Žygimantas Pavilionis tvirtino, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tarptautinių santykių pusę. Pasak jo, balsavimas turi ypatingą tarptautinę reikšmę, prieš susiduriant su esminiais demokratijos priešininkais artimiausiu metu.
„Kalbu iš tarptautinių santykių pusės – kiti mes bus lemiantys. Susidursime su esminiais mūsų laisvės, demokratijos priešininkais, ir mums reikės viso laisvo pasaulio vienybės. Labai prašau balsuoti už, nes nepamirškime, kad pasaulio žydų bendruomenė mums padėjo labai daug padaryti, kad patys įstotume į NATO”, – įrodinėjo Ž.Pavilionis. Tačiau sulaukė kolegos Remigijaus Žemaitaičio atkirčio. Pastarasis priminė, kad Izraelis buvo tik 70-oji valstybė, pripažinusi Lietuvos Nepriklausomybę, todėl tai parodo, kad žydai iš viso „dėję ant Lietuvos”. Neprasprūdo jam pro ausis ir E.Zingerio leptelėjimas, kad tai – tik proceso pradžia, R.Žemaitaičiui ta sukėlė įtarimų, kad išmokėjus antradienį patvirtintas kompensacijas žydai su reikalavimais nesiliaus.
Tuo metu įstatymo projektui nepritarusi Agnė Širinskienė akcentavo, kad dėl siūlymo yra susitarta tik su viena Lietuvoje esančia žydų bendruomene, kitos buvo ignoruotos.
„Svarstant įstatymą ir diskutuojant komitetuose buvo jausmas, ir labai didelis, kad yra susitarta su viena žydų bendruomene, visiškai praignoravus visas kitas. Laiškų ir protesto laiškų buvo ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Jau tai kelia klausimų, kodėl Vyriausybė nesiekė platesnio susitarimo, nes tokiu atveju kyla labai natūralus klausimas, ar kažkada tos kitos bendruomenės vėl nepradės kalbėti apie turto, kitas kompensacijas”, – nuogąstavo A.Širinskienė.
Už įstatymo projektą antradienį balsavo 74, prieš 6, susilaikė 2 Seimo nariai.
„Vakaro žinios” primena, kad 2011 m. Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, įsigaliojusį tų metų gruodį. Įstatyme numatyta, kad fondui iš viso iki 2023 m. kovo 1 d. turi būti išmokėti 128 mln. litų (pagal įstatymo priėmimo metu galiojusį kursą tai būtų 37 mln. eurų). Šiame įstatyme nustatytos kompensacijos išmokėjimo tikslu laikomas išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), kuris buvo neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu. Remiantis šiuo įstatymu, kasmet fondui iš valstybės biudžeto pervedama po maždaug 3,5 mln. eurų.