Prieš keletą metų Lietuvos Konstitucijos nuostatų dėl pilietybės nesupratęs tuometinis Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius dabar teigia nesuprantąs referendumo iniciatyvą parėmusių 320 000 lietuvių.
Referendumo dėl žemės tekstas prieštarauja Konstitucijai
BNS ir lrytas.lt inf.
Referendumo dėl žemės pardavimo tekstas prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą padarė ir parlamentui ketvirtadienį pateikė Seimo patvirtinti šeši teisės ekspertai.
„Daugybė referendumui teikiamų nuostatų nedera su kitomis Konstitucijos nuostatomis – joms prieštarauja“, – BNS sakė vienas ekspertų – Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Pasak jo, Konstitucijai prieštarauja nuostata, kuri draudžia dirbamą ir kitokią žemę parduoti užsienio piliečiams ir juridiniams asmenims.
„Dabar ir Lietuvos juridiniai asmenys turi žemės. Norima įtvirtinti, kad jie netenka šios teisės. Tai koks šios nuosavybės likimas – ar juridiniai asmenys Lietuvos galės toliau ją turėti ar turės parduoti valstybei arba piliečiams. Kitaip tariant, ar valstybė nacionalizuos tą žemę iš bendrovių, įmonių, įstaigų, ar jie ir toliau galės turėti. Ekspertų grupė nesuprato, ką nori pasakyti referendumo organizatoriai“, – teigė V.Sinkevičius.
„Prieštarauja, mūsų galva, tai, kad visi bendruomeninės reikšmės gamtos ištekliai, jų išgavimo ir naudojimo klausimai gali būti sprendžiami tik referendumu. Norint išgręžti gręžinį mineralinio vandens Birštone, reikės rengti referendumą?“ – klausė V. Sinkevičius.
Referendumo iniciatoriai siūlo Konstitucijoje numatyti, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, o jo sprendimai gali būti keičiami tik referendumu. Be to, siūloma, kad referendumas būtų skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių (dabar – 300 tūkst.), turinčių rinkimų teisę.
Siekiama nustatyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei. Valstybei taip pat priklausytų išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje, žemės gelmės, taip pat valstybinės ir bendruomeninės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Referendumo rengėjai siūlo valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimus spręsti tik referendumu. Žemės sklypai nuosavybės teise gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
Ekspertizę, ar referendumo tekstas atitinka Konstituciją, taip pat atliko Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto docentė Inga Daukšienė, universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Ignas Vėgėlė, socialinių mokslų daktaras Stasys Stačiokas bei Vilniaus universiteto Viešosios teisės katedros docentas Vaidotas Vaičaitis.
Ekspertams padarius išvadą, kad referendumo tekstas neatitinka Konstitucijos, parlamentas šią išvadą paskelbia visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Seimas yra pradėjęs svarstyti nutarimo projektą, numatantį, kad referendumas dėl žemės būtų rengiamas gegužės 25-ąją – kartu su Europos Parlamento rinkimais ir antruoju prezidento rinkimų turu, jei jis vyktų, arba birželio 29-ąją.