Seimo nario P.Urbšio ir Panevėžio mero V.Satkevičiaus susirėmimas dėl miesto ateities

Birželio 17 d. pilietinis judėjimas KARTU raštu paragino Panevėžio miesto Tarybos narius ir Panevėžio miesto merą Vitalijų Satkevičių stabdyti rengiamą Panevėžio miesto istorinės dalies specialųjį planą – panevėžiečių nuomone, jo įvykdymas sunaikintų kultūrinę Panevėžio miesto centro vertę. Šią pilietinio judėjimo KARTU iniciatyvą savo parašais parėmė žymūs Lietuvos, Panevėžio miesto žmonės – kitą dieną kreipimasis, kuriame prašoma apginti Panevėžio miesto istorinį centrą, buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei.

Toks visuomenės aktyvumas ir susirūpinimas istoriniu paveldu Panevėžio merui V.Satkevičiui pasirodė nepriimtinas – neilgai trukus viešame savo pareiškime Seimo narį Povilą Urbšį meras apkaltino melavimu ir populizmu.

Savo atsakyme jį užsipuolusiam Panevėžio merui V.Satkevičiui Seimo narys P.Urbšys dar kartą pagrindė savo poziciją: Panevėžio miesto valdžia atstovauja ne miesto žmonių, o verslininkų grupės interesams.

* * *

Panevėžio meras V. Satkevičius: „Seimo narys P. Urbšys – melagis ir populistas“

panskliautas.lt

Mieli panevėžiečiai,

Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia Panevėžio miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento (KPD) ginčas dėl rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies specialiojo plano. Ko gero, garsiausiai apie tai kalba naujai sudarytas pilietinis judėjimas ir jo vadovas Seimo narys, buvęs Panevėžio STT valdybos viršininkas Povilas Urbšys.

Aš – už diskusiją. Tačiau – prieš melą ir klaidinimus. Deja, P.Urbšys, įsteigęs judėjimą ir aktyviai pradėjęs rengtis kitiems savivaldos rinkimams, pasitelkia absoliučiai populistines priemones. O jei nešvelninant – tiesiog meluoja ir klaidina mano labai gerbiamus miesto kultūros, meno, aktyvius žmones, visus panevėžiečius.

Panevėžio miesto tarybos nariai ir asmeniškai aš gavome P.Urbšio pasirašytą raštą. Nenoriu leistis į dideles diskusijas ir aiškinti Seimo nariui, pasirinkusiam darbą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuo skiriasi miesto istorinės dalies specialusis planas nuo bendrojo plano. P.Urbšys lyg kaltina savivaldybę dėl pirmojo, o kalba apie antrąjį. Todėl nenorėdamas terminologija dar labiau painioti žmonių, atsakysiu į konkrečius mestus kaltinimus.

P.Urbšys meluoja, kad „prieš septynerius metus miesto savivaldybė su Baltijos investicijų grupės (BIG) ir Panevėžio statybos tresto (PST) konsorciumu pasirašė sutartį, pagal kurią verslininkai įsipareigojo pastatyti naują autobusų stotį J.Basanavičiaus gatvėje, o Savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo minėtos grupės verslo projektams mainais atiduoti Autobusų stoties teritoriją ir Savanorių aikštę“.

Faktas: savivaldybė niekada NĖRA pasirašiusi jokios sutarties su BIG ir PST konsorciumu ir jokių įsipareigojimų – „atiduoti Autobusų stoties teritoriją ir Savanorių aikštę“ – šiai verslo grupei neturi ir negali turėti, nes žemės šioje teritorijoje Savivaldybė neturi.

Jei ponas Urbšys pasidomėtų, sužinotų, kad 2008 metais (tais laikais pilietinio judėjimo lyderiui, tuomečiam specialiosios tarnybos vadovui, informacija turėjo būti prieinama geriau nei bet kam kitam) Panevėžio miesto Taryba pritarė Panevėžio autobusų parko (PAP) parengtoms Autobusų stoties perkėlimo konkurso sąlygoms ir įpareigojo PAP vykdyti visas procedūras. Tačiau ir PAP iki šiol nepasirašė jokios sutarties, kadangi užsitęsė teisminiai ginčai su konkurso nugalėtoju, detaliojo plano rengimas, kiti ginčai su BIG ir PST konsorciumu. Šiuo metu PAP svarsto galimybę skelbti naują konkursą.

Rašte Savivaldybė klaidingai kaltinama, kad dabar „bandoma įteisinti didelio aukštingumo pastatų statybą istoriniame miesto centre, taip iš esmės sunaikinant Panevėžio centro išskirtinumą“. Tuo pačiu politikai kaltinami neįgalumu ir neveiklumu, o Savivaldybės administracija – protegavimu verslo grupei.

Faktas: 2008 metais patvirtinta Panevėžio miesto Bendrojo plano korektūra, jau tuo metu įteisinanti Autobusų stoties teritorijoje daugiaaukščius pastatus. Šis planas galioja ir šiandien, per penkerius metus niekas nebuvo pakeista. Beje, plano korektūrą savo parašu 2008 m. patvirtino ir Panevėžio istorine dalimi itin susirūpinęs Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovas Arūnas Umbrasas. Ar tai nieko nesako? Kodėl apie tai kalbama tik dabar? Juolab 2008 metais, prieš tvirtinant tokią Bendrojo plano korektūrą, buvo organizuota plati visuomenės diskusija, KPI Panevėžio institutas atliko galimybių studiją. Tuomet minėto rašto autoriui P.Urbšiui miesto centro ateitis nebuvo įdomi? O gal tiesiog nereikėjo rengtis rinkimams?

Dar vienas muilo burbulas pučiamas, neva skriaudžiami verslininkai ir neleidžiama nieko statyti prie Basanavičiaus gatvėje stovinčių malūnų. Esu įsitikinęs, kad čia galėtų atsirasti tik pastatai, derantys su istoriniu paveldu. Apie draudimą statyti bet kokius pastatus šalia malūnų esančioje teritorijoje puikiai žinojo ir UAB „Deliuvis“ dar prieš įsigydama šį turtą. Tačiau triukšmas keliamas dabar, o ne 2008-aisiais.

Mano asmenine nuomone, būtent dėl verslininkų norų statyti prie malūno tai, kas jiems naudingiau, o ne tai, kas išsaugotų šią unikalią Panevėžio istorijai vertybę. Ar tikrai sutapimas, kad Savivaldybės vadovų ir specialistų susitikimuose Kultūros paveldo departamente (KPD) oponuojančioje pusėje susitelkę UAB „Deliuvis“ teisininkai, ponai P.Urbšys, Tarybos narys Gintaras Šileikis, teisininkas Rolandas Rutė (Panevėžio KPD vadovo A.Umbraso žmonos bendrapartietis).

Keistai skamba ir p. Šileikio viešojoje erdvėje išsakyta mintis: „… paveldosaugininkai irgi nesuprato, kuo remiantis mieste, ties privačiais malūnais J.Basanavičiaus gatvėje, atsiranda negirdėti statybų draudimai“. Kas Tarybos narį įtikino, kad prie istorinio paveldo malūnų galėtų atsirasti, pavyzdžiui, degalinė? Kyla klausimas: kas kokį verslą proteguoja ir kas labai rūpinasi paveldu?

Dar vienas absurdiškas kaltinimas dabartiniams savivaldybės vadovams: neva, dingusi Lietuvos architektūros ir urbanistikos mokslinių tyrimų instituto 1990 metais atlikto Panevėžio miesto centrinės dalies tyrimų medžiaga. Kas ją pradangino: 1990–1991 metais miestui vadovavę Gema Umbrasienė ir Gintaras Šileikis? O gal vėlesni merai ir administracijos direktoriai? Kodėl kaltinama dabartinė miesto valdžia ir būtent dabar? Pagaliau ar tikrai ta medžiaga, daryta sovietinio Vykdomojo komiteto užsakymu, yra aktuali ir šiandien?

Baigdamas norėčiau pakviesti kai kuriuos politikus, paminklosaugininkus, visuomenės veikėjus remtis faktais, neklaidinti ir nekiršinti žmonių ir konstruktyviai diskutuoti.

Visada Jūsų, Vitalijus Satkevičius, Panevėžio miesto meras

* * *

P.Urbšys: „Mere V.Satkevičiau, atvirai pasakykite, kieno pusėje Jūs esate?“

panskliautas.lt

Džiugu, kad Panevėžio miesto meras sureagavo į PILIETINIO JUDĖJIMO KARTU pareiškimą dėl Panevėžio miesto centrinės dalies išsaugojimo. Tačiau tenka apgailestauti, kad jis ir vėl stengiasi klaidinti visuomenę bei dangstyti Savivaldybės valdininkų aplaidumą.

Keisčiausia, kad jis mane vadina melagiu, nors aš tik pakartojau teiginį apie Panevėžio miesto savivaldybės su Baltijos investicijų grupės (BIG) ir Panevėžio statybos tresto (PST) pasirašytą sutartį, kuri buvo paviešinta vietiniame laikraštyje ir kurią paminėjo ne kas kitas, o minėto konsorciumo atstovas Alvydas Misiūnas. Tačiau meras kaltina melu ne šio konsorciumo atstovą, bet mane, kuris tik pakartojo tą teiginį.

Kita vertus, gal tame nieko nuostabaus ir nėra, nes taip, kaip elgiasi Savivaldybė nuo pat pradžių, kai konkursą laimėjo konsorciumas, ir dabar, tai visą laiką praktiškai atstovaujama ne miesto žmonių interesams, o būtent šių verslininkų grupės interesams.

Turiu prisipažinti, kad apie merą ir Savivaldybės valdžią buvau geresnės nuomonės, nes aš patikėjau spaudoje paviešintu verslininko teiginiu, kad buvo sudaryta sutartis investicijoms sklype, kurio vertė buvo prilyginta 14 mln. litų.

Gerbiami panevėžiečiai, ar parduodant, sakykime, butą, sudarote sutartį? Šiuo atveju miesto valdžia disponuoja mums visiems priklausančiu turtu, tačiau nesugeba sudaryti sutarties, kuri būtų naudinga miestui ir užtikrintų gyventojų interesus.

Tenka pripažinti, kad Panevėžio miesto meras eilinį kartą nesusigaudo nei laike, nei erdvėje. Savo atvirame laiške jis mini, „kad 2008 metais Panevėžio miesto taryba pritarė Panevėžio autobusų parko (PAP) parengtoms autobusų stoties perkėlimo konkurso sąlygoms ir įpareigojo PAP vykdyti visas procedūras“. Šiuo atveju tenka priminti Panevėžio merui, kad Panevėžio taryba pavedė Panevėžio autobusų parkui vykdyti visas procedūras ne 2008 metais, o 2006 metų lapkričio mėnesį.

O apie ilgai trukusį teisminį nagrinėjimą, apie kurį savo laiške užsimena miesto meras, vėl tenka konstatuoti, kad jis vyko tiktai metus, nes būtent 2007 metų lapkričio mėnesį buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią jau konsorciumas įsipareigojo vietoje 7 mln. litų investuoti 14 mln. litų.

Būtent tada ir atsiranda konsorciumo įsipareigojimas miestui pastatyti naują autobusų stotį po dvejų metų, kai bus patvirtintas detalusis planas. Atkreipkite dėmesį, kad detaliojo plano ruošimas užtruko nei daugiau nei mažiau, o beveik trejus metus. Čia galima įžvelgti aiškius vilkinimo požymius, galėjusius būti naudingus tik verslininkams, kurie vėliau dėl ekonominės krizės padarinių nebuvo suinteresuoti jų vykdyti. Tačiau net užvilkinus miesto detaliojo plano parengimą, naujoji autobusų stotis turėjo būti pradėta statyti 2012, o baigta 2013 metais.

Kur aš buvau, kai 2008 metais buvo patvirtinta miesto bendrojo plano korektūra, kuri neva įteisino daugiaaukščių pastatų statybas, galiu atsakyti tik tiek, kad tuo metu dirbau STT Panevėžio padalinio vadovu. Šiuo metu Panevėžio apygardos teisiamųjų suole sėdi buvęs Panevėžio vicemeras K.Vainauskas, kaltinamas kyšio ėmimu, kai piktnaudžiavo pareigomis leisdamas būtent joje pačios miesto centrinėje dalyje statyti aukštesnius, nei buvo leidžiama, pastatus.

Noriu patikinti, kad aš, nei būdamas Sąjūdyje prieš 25 metus, nei dirbdamas STT, nebuvau abejingas Panevėžio miesto istorinei daliai, kai buvo nešami kyšiai už tai, kad būtų išdarkytas Panevėžio miesto centras, taip pat nesu ir nebūsiu abejingas, kai esu politikas.

Keistai mero laiške skamba apie neva „Deliuvio“ interesų protegavimą. Galima suprasti, kad tokius pat kaltinimus meras žeria ir Kultūros paveldo departamentui, nes būtent KPD specialistai bandė išgauti vertinimų kriterijus, kuo remiantis miesto centre nėra nustatomos jokios istorinės vertės ir leidžiama statyti dangoraižius, o prie malūnų, kurie yra ne miesto centro dalyje, yra taikomi griežčiausi paminklosauginiai reikalavimai.

Diskusijos tarp paminklosaugininkų ir miesto valdžios atstovų metu ir buvo paprašyta pateikti Lietuvos architektūros ir urbanistikos mokslinių tyrimų instituto 1990 metais atliktų Panevėžio miesto centrinės dalies tyrimų medžiagą, nes projekto rengėjai patys patikino, kad vadovavosi būtent ta tyrimo medžiaga.

Tačiau kitame posėdyje šita medžiaga nebuvo pristatyta, ir, negana to, buvo pasakyta, kad ji kažkur paprasčiausiai prapuolė, nors prieš kurį laiką, kai KPD Panevėžio padalinio darbuotojai buvo susisiekę su Savivaldybe būtent dėl šios tyrimų medžiagos, jie patikino, kad ta medžiaga yra. Bet paskui jinai kažkur pradingo…

Jeigu miesto meras teigia, kad ši medžiaga nežinia kada ir kur pradingo, tai logiška, kad judėjimas „Kartu“ prašo atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti, kas atsakingas už tai, kad valdžios kabinetuose prapuolė svarbūs dokumentai. Manau, pats meras turėtų būti labiausiai suinteresuotas, kad tas tarnybinis patikrinimas būtų atliktas kuo greičiau.

Tačiau meras ne tik neinicijuoja tyrimo, kada dingo tyrimų medžiaga, bet ir toliau stengiasi visuomenei skleisti miglą. Žvelgiant į šių ir kitų įvykių seką, galima įtarti, kad V.Satkevičiaus veiksmai demonstruoja, jog ir toliau norima išlaikyti V.Matuzo ar jo aplinkos žmonių įtaką Savivaldybėje priimamiems sprendimams.

V.Satkevičius nė piršto nepajudino, kad Savivaldybės pavaldumo įmonė „Panevėžio energija“ nutrauktų darbo sutartį su nušalintu įmonės vadovu V.Šidlausku, kuris yra įtariamasis V.Matuzo byloje. Taip pat ir dėl naujos autobusų stoties statybos jis solidarizuojasi su V.Matuzo bendraminčiu V.Trofimovu, kuris dar 2007 metais kritikavo abejojančius konkurso skaidrumu. Negana to, V.Trofimovas buvo Panevėžio autobusų parko direktoriaus apkaltintas dėl konfidencialios informacijos nutekinimo konsorciumo dalyviams.

Dabartinė V.Satkevičiaus pozicija leidžia manyti, kad jis nori atstovauti ne miesto žmonių, o konsorciumo interesams. Todėl pasirašydamas „Visada Jūsų Vitalijus Satkevičius, Panevėžio miesto meras“, galėtų patikslinti, kieno jis yra „Visada Jūsų“.

Povilas Urbšys, LR Seimo narys, judėjimo „Kartu“ vadovas

* * *

Daugiau apie Panevėžio valdžios planus naikinti istorinį miesto paveldą ir savivalę skaitykite šiose sekundė.lt publikacijose:
Dėl paveldo – kruvina dvikova
Panevėžio nuo savų ginti stojo Lietuvos elitas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top