Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius įregistravo Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama padidinti minimalią bausmę už kvalifikuotą nužudymą.
Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama: „Pagal 100 tūkstančių gyventojų tenkantį nužudymų skaičių Lietuva ne tik nuolat užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje, bet ir kelis kartus viršija bendrijos šalių vidutinį nužudymų lygį. Tai – ne vien valstybės reputacijos klausimas.“
Seimo narys pabrėžia: „Žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, gyvybės čia galima netekti net ir už gautą pensiją ar ne laiku pasakytą žodį, jau nekalbant apie nužudymus, kurie nėra pagrįsti jokiais motyvais. Šimtai žmonių gyvena su nepakeliama artimųjų praradimo našta, o tie, kuriuos nelaimė dar aplenkia, nuolat jaudinasi dėl savo bei artimųjų saugumo.“
Nors Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse už žmogaus nužudymą numatytos griežtos bausmės – iki 20 metų laisvės atėmimo arba iki gyvos galvos, tačiau žemutinė sankcijos riba – 8 metų laisvės atėmimas net ir už kvalifikuotą nužudymą – išlieka neproporcingai menka.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotiems nužudymams priskiriami: „Tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“
Pasak Seimo nario, „tai yra patys žiauriausi, pavojingiausi ir labiausiai ciniški nusikaltimai“, tačiau net ir už juos gali būti skirta vos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Dar daugiau – pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, net ir už kvalifikuotą nužudymą nuteisti asmenys, jei jiems paskirta bausmė neviršija dešimties metų, turi teisę išeiti į laisvę atlikę tik pusę teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Seimo nario teigimu, tai nėra vien teorinė galimybė – tą patvirtina ir kasdienė kriminalinių įvykių kronika, kurioje fiksuojami nusikaltimai, įvykdyti asmenų, jau nuteistų už nužudymą, tačiau po kelerių metų lygtinai paleistų į laisvę.
V. A. Matulevičius daro išvadą, kad tokia „bausmių sistema yra nepakankamai efektyvi, neatgrasanti ir negarantuojanti piliečių saugumo“ ir savo pataisomis siūlo sugriežtinti minimalią bausmę už kvalifikuotus nužudymus iki vienuolikos metų. Be to, pataisomis siekiama apriboti galimybę asmenims, padariusiems tokius nusikaltimus, išeiti į laisvę atlikus vos pusę teismo paskirtos bausmės. Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, žudikai galėtų tikėtis lygtinio paleidimo tik atlikę du trečdalius bausmės.
„Taip būtų sugriautas įsitikinimas, kad įmanoma padaryti itin žiaurų nusikaltimą ir išeiti į laisvę po kelerių metų,“ – tvirtina Seimo narys.