Gytis Pankūnas | Alfa.lt
Trečiadienį Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai (KŽPKK) Generalinės prokuratūros atstovai pateikė informaciją apie 2013 m. atliktų kriminalinės žvalgybos priemonių statistiką. Paaiškėjo, kad pernai, palyginti su 2012 metais, sekamų asmenų ratas Lietuvoje paaugo.
Komisija nustatė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai pernai buvo vykdomi 6139 asmenų atžvilgiu (kriminalinės žvalgybos veiksmų sąvoka apima telefoninių pokalbių turinio kontrolę, slaptą vaizdo ir garso kontrolę, slaptą patekimą į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūrą ir kitas priemones). Visų minėtų asmenų atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionavo apygardų teismai. Daugiausia sankcionuotų veiksmų atliko didžiausias kriminalinės žvalgybos subjektas – Policijos departamentas.
Žurnalistams KŽPKK pirmininkas, socdemas Darius Petrošius patvirtino, kad sekamų asmenų ratas pernai, palyginti su 2012 metais, padidėjo.
„2012 metais dar pagal tuo metu galiojančius įstatymus buvo tame tarpe (įskaičiuoti) ir VSD, o dabartiniame skaičiuje jų nėra, tai, jeigu išgryninti, tai sakykime tas (sekamų asmenų – Alfa.lt) skaičius yra labai panašus, o augimas yra apie 6 procentus“, – komentavo D. Petrošius.
Jis priminė, kad 2012 m. kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos 7 147 asmenims.
Komisijos pirmininko teigimu, sekamų asmenų skaičiaus statistika priklauso nuo to, kokiu reglamentavimu yra remiamasi.
„Tai mes šiandien galime pirmą kartą, turbūt, susidaryti visą vaizdą. Valstybės saugumo departamentas pateikė, kiek jie pagal Žvalgybos įstatymą, priemones taikė 2 201 kartų, mes, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, teigiame, kad pagal mūsų įstatymą, kurio rėmuose mes dirbame, 6 139 asmenims taikytos priemonės, o pagal Baudžiamojo proceso kodeksą tai yra analogiški veiksmai, dažniausiai telefoninių pokalbių pasiklausymas, yra taikyti 3 545 asmenims“, – aiškino D. Petrošius.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.