Nuo 2015 m. pastebimi reikšmingi pokyčiai Lenkijos ekonomikos modelyje, kuris Europos kontekste tampa vis efektyvesnis, rašo ekonomistas, prof. Zbignievas Krysiakas (Zbigniew Krysiak).
Yra daugybė įrodymų ir faktų, liudijančių teigiamą Lenkijos ekonominio modelio, pagrįsto socialiniu solidarumu, poveikį. Vienas iš jų galėtų būti faktas, kad Lenkijos ekonomika išlaikė stabilumą, atsparumą ir greitai grįžo prie ekonomikos augimo po Covid-19 pandemijos krizės ir energetikos krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje.
Tokių šalių kaip Vokietija, Ispanija, Prancūzija ir Čekija BVP nepadidėjo nei nuo 2019 m., nei per pastaruosius ketverius metus. Lenkija šiame palyginime pirmauja, nes nuo 2019 m. savo BVP padidino maždaug 7,5 proc., o iki 2022 m. pradžios – 10 proc. Šį pasiekimą lėmė tai, kad nuo 2016 m. lygiagrečiai buvo taikomos kelios priemonės, įskaitant tokias socialines programas kaip programa „500+“, minimalaus darbo užmokesčio didinimas, vidutinio darbo užmokesčio didinimas, mokesčių mažinimas, pensijų didinimas ir daug kitų investicijų į šeimą.
Programą „500+“ galima vertinti kaip investiciją, nes ji prisidėjo prie užimtumo augimo ir kartu padidino namų ūkių ekonominį potencialą, o svarbiausia – turėjo didelį poveikį mažinant jaunesnių nei 18 metų lenkų vaikų skurdą.
Nuo 2016 m., kai Lenkijos vyriausybei ėmėsi įvairių veiksmų, kuriais remiamos šeimos, verslas ir investicijos į infrastruktūrą, smarkiai padidėjo namų ūkių perkamoji galia.
Lenkijos piliečių perkamoji galia nuo 2022 m. yra didesnė nei Portugalijos ir priartėjo prie Ispanijos perkamosios galios, o pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozę iki 2032 m. ji viršys Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir daugelio kitų Europos piliečių perkamąją galią. Tai, be kita ko, lemia sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis ir minimalusis darbo užmokestis bei mažėjantis nedarbas.
Žiniasklaida ir ideologinė propaganda Vakaruose, o taip pat vadinamieji lyderiai Briuselyje ir Vokietijoje stengiasi iškreipti tiesą apie Lenkijos moterų uždarbį santykyje su panašias pareigas užimančių vyrų uždarbiu. Ši vadinamoji lyčių ideologija bando įteigti, kad, išeinant iš katalikiškų tradicijų, Lenkija su moterimis atlyginimo atžvilgiu elgiasi blogiau.
Iš tikrųjų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lenkijoje yra mažiausias ir siekia apie 4 proc., t. y. statistinės paklaidos ribose, tuo tarpu Vokietijoje ir Austrijoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas yra apie 20 proc., o Prancūzijoje, Danijoje ir Nyderlanduose – gerokai didesnis nei Lenkijoje.
Pastaraisiais metais Lenkijoje sparčiai augant BVP ir produktyvumui, didėjo darbo užmokestis ir pajamos, todėl labai padidėjo perkamoji galia, o tai labai padidino Lenkijos šeimų ir namų ūkių ekonominį potencialą.
Beje, visa tai vyksta esant didelėms biudžeto pajamoms, Lenkijoje esant daugiau nei milijonui legaliai dirbančių ukrainiečių ir valstybės skolos bei BVP santykiui esant kelis kartus mažesniam nei Vakarų Europoje.
Lenkija gali tarnauti pavyzdžiu, kaip stiprus ekonominis modelis gali veikti tik tuomet, kai yra stiprūs jį sudarantys komponentai: kai stiprios šeimos ir namų ūkiai kuriami turint socialinę, dvasinę, psichologinę ir ekonominę perspektyvą.
Šaltinis: Remix News