Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad dabartinėse Baltijos šalyse priešistoriniais laikais gyvenusios medžiotojų-rinkėjų bendruomenės nebuvo užtvindytos ateivių iš Artimųjų Rytų, t.y. ankstyvųjų žemdirbių, skirtingai negu likusi Vidurio ir Vakarų Europa. Vietiniai žmonės ūkininkavimo ir keramikos žinių tikriausiai įgydavo perimdami kultūras ir idėjas, bet ne svetimų bendruomenių genus.
Mokslininkams pavyko išgauti senovines DNR iš archeologinių liekanų (žmonių skeletų), surinktų Latvijoje ir Ukrainoje. Jų amžius svyruoja tarp 5000 ir 8000 metų. Šie mėginiai siekia neolitą – žemės ūkio apyaušrį Europoje, kai judrų medžiotojo-rinkėjo gyvenimo būdą keitė sėslusis, pagrįstas maisto gamyba.
Kaip jau žinoma iš ankstesnių tyrimų, pirmųjų ūkininkų iš Artimųjų Rytų įsitvirtinimą Europoje lėmė jų sėkmingos technologinės naujovės, tokios kaip kultūriniai augalai ir keramika. Jos išplito į periferinius Europos regionus dar iki neolito ir galiausiai išstūmė pirmykščių medžiotojų-rinkėjų populiacijas.
Tačiau naujausias tyrimas, šių metų vasario 2-ąją paskelbtas žurnale „Current Biology“, rodo, kad Artimųjų Rytų ūkininkai, kitaip nei Centrinėje ir Vakarų Europoje, neįsiliejo į medžiotojų-rinkėjų bendruomenes prie Baltijos.
Remiantis mokslininkų iš Dublino Trejybės Koledžo, Kembridžo universiteto ir Dublino universiteto koledžo duomenimis, Baltijos medžiotojai-rinkėjai šiuos technologinius įgūdžius gavo bendraudami, per kultūrinius mainus, o ne iš tarp jų apsigyvenusių pašaliečių.
Tokie tyrimo rezultatai leidžia įsitraukti į vykstančias diskusijas apie vadinamąjį „Neolito paketą“ – apie technologijas, tokias kaip prijaukinti gyvuliai, javų auginimas ir keramika, kurios vėlyvojo akmens amžiaus laikais sukėlė žmonių gyvensenos revoliuciją visoje Europoje.
Pasiekta pažanga analizuojant senovinę DNR atskleidė, kad šis „paketas“ plito per Centrinės ir Vakarų Europos migraciją ir žmonių maišymąsi: Artimųjų Rytų, o vėliau ir Anatolijos (Turkijos) žemdirbiai maišėsi su Europos medžiotojais rinkėjais ir galiausiai juos išstūmė.
Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad tokia esminė migracija vyko ne visoje Europoje. Baltijos regione, kaip rodo archeologija, „paketo“ technologijos plito, nors ir ne taip sparčiai, bet vietinių populiacijų genetika per visą neolitą išliko tokia pati kaip ankstyvųjų medžiotojų-rinkėjų.
Andrea Manica iš Kembridžo universiteto, viena iš studijos autorių, sakė: „Beveik visi senovės DNR tyrimai iki šiol teigė, kad technologijos, tokios kaip žemės ūkis, plito per žmonių migraciją ir apsigyvenimą naujuose kraštuose.“
„Tačiau prie Baltijos randame labai skirtingą vaizdą, nes čia nėra Artimųjų Rytų ir Anatolijos ūkininkų genetinių pėdsakų, paskleidusių žemės ūkio technologijas likusioje Europoje.“
„Rezultatai rodo, kad vietiniai medžiotojai-rinkėjai priėmė neolito gyvenimo būdą per prekybą ir kultūrinius mainus, o ne spaudžiami ateivių savo bendruomenėse. Taigi, migracija nėra vienintelis modelis, kuris paaiškina technologijų plėtros Europoje priešistorę“.
Nors palaikuose surastos senovinės genų sekos neparodė Artimųjų Rytų ūkininkų įtakos pėdsakų, vienas iš Latvijos mėginių atskleidė genetinę įtaką iš kito išorės šaltinio. Mokslininkai sako, kad tai gali būti migracija iš Ponto stepės rytuose. Tai dera su ankstesnių tyrimų duomenimis, pagal kuriuos prieš 5000–7000 metų čia buvo atneštos naujos kalbos, tarp jų – baltų bei slavų.
Eppie Jones iš Dublino Trejybės koledžo ir Kembridžo universiteto, pagrindinė studijos autorė, teigė: „Yra dvi pagrindinės teorijos apie indoeuropiečių kalbų plitimą. Viena sako, kad jos atėjo iš Anatolijos su žemdirbiais, kita – kad buvo paskleistos iš stepių bronzos amžiaus pradžioje“.
„Taigi matome, kad ankstyvi žemdirbiai čia nepaliko savo genetinio indėlio, tačiau mes radome stepių gyventojų pėdsakų. Panašu, kad bent jau baltų-slavų kalbos iš indoeuropiečių kalbų šeimos yra kilusios rytų stepėse ir jas atnešė vėliau vykusi bronzos amžiaus raitelių migracija“.
Mokslininkai nurodo, kad Baltijos archeologijos laiko skalės taip pat labai skiriasi nuo likusios Europos. Perimti neolito technologijas čia užtruko ilgiau, bet buvo perimtas toli gražu ne visas „paketas“, kuris į Europą atneštas su tikra migracijos audra.
Andrea Manica pridūrė: „Atrodo, kad medžiotojai-rinkėjai prie Baltijos įsigijo neolito paketo fragmentus – lėtai per tam tikrą laiką. Tai vyko per kultūrinę difuziją, komunikacijos ir prekybos būdu, bet ne per migracijos ir maišymosi bangas“.
„Baltijos medžiotojo-rinkėjo genomas išliko stebėtinai nepaliestas iki pat didžiųjų bronzos amžiaus migracijų“.
Parengta pagal Trinity College Dublin pranešimą spaudai (2017 02 02)
Mokslinio darbo nuoroda:
Daniel G. Bradley et al. „The Neolithic Transition in the Baltic Was Not Driven by Admixture with Early European Farmers“. Current Biology, February 2017; DOI: 10.1016/j.cub.2016.12.060