echo.msk.ru
1994 metų Budapešto memorandumo siūlau neprisiminti. Ten aiškiai parašyta, kad Rusija įsipareigoja „gerbti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir esamas sienas“, „susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos naudojimo Ukrainos teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės atžvilgiu“. Instrumentas, kuriuo naudodamasi Rusija nesunkiai išvengia visų šių įsipareigojimų, vadinasi Janukovyčiaus / Aksionovo vyriausybė rytinėse Ukrainos srityse. Ir apskritai, šiuo Memorandumu paramos įsipareigojimai iš JAV ir Didžiosios Britanijos pusės gali būti taikomi tik esant itin specifinėms situacijoms – „tuo atveju, jei Ukraina taptų agresijos auka arba agresijos grėsmės, taikant branduolinį ginklą, objektu“. Kadangi, ačiū Dievui, nėra kalbos apie branduolinio ginklo taikymą iš Rusijos pusės, tad ir Vašingtono bei Londono pagalbos neverta laukti.
Lygiai taip pat visiškai nerimta manyti, jog JAV (arba NATO) Obamos administracijos sprendimu nuspręstų Ukrainos teritorijoje panaudoti savo ginkluotąsias pajėgas. Ne toks momentas, o ir ne tokio kalibro politikas, kad galėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už agresyvaus karo Europoje sustabdymą. (Nereikėtų ieškoti analogijų su Serbija – ten nebuvo serbų teritorijos užgrobimo iš kokios nors šalies. Tačiau tai nereiškia, kad aš pateisinu JAV veiksmus Balkanuose. Lyginant su šiandienine Rusija, Miloševičius Europai buvo mažesnis blogis). Todėl…
Bus griežtos frazės. Bus atsisakymas dalyvauti viršūnių susitikime G-8 Sočyje. Kraštutiniu atveju, Rusijos narystė „aštuoniukėje“ bus pristabdyta (ji net nebus pašalinta). Bijau, kad tai viskas, kam Amerikos administracijai užteks drąsos ir fantazijos. Kodėl? Taigi aišku: kariuomenės ir technikos išvežimas iš Afganistano per Rusijos teritoriją, Sirija, Iranas, Šiaurės Korėja. Žodžiu, pragmatiškas požiūris. Mūsų laikmečio realpolitik.
O ar gali Amerikos administracija imtis dar ko nors? Ko nors, nereikalaujančio ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, tačiau Putino režimui veiksmingesnio ir labiau apčiuopiamo, negu atsisakymas birželio pradžioje vykti į Sočį (beje, ten dar nebus sezono metas)? Ko nors, pirmiausia nukreipto prieš valdžią ir valstybę? Manau, kad taip. Pamėginsiu pafantazuoti.
Apriboti vizų išdavimą Federacijos Tarybos nariams, balsavusiems už kariuomenės įvedimą, ir jų šeimų nariams. Karinių dalinių vadams, kurie bus identifikuoti Kryme. Generolams, kurie skelbs Gynybos ministerijos (VRM ir t.t.) poziciją. Žurnalistams, be perstojo liaupsinantiems didįjį vadą ir mokytoją, jo išmintį ir narsą. URM darbuotojams, ieškantiems, kaip pateisinti agresiją.
Užšaldyti Rusijos vyriausybės dolerinius aktyvus. Taip pat Centrinio banko, rusiškų valstybinių įmonių ir bankų, ir išvardytiems skirsnyje apie sankcijas vizoms, įskaitant sąskaitas doleriais Rusijos bankuose.
Uždrausti amerikiečių kompanijoms bendradarbiauti su rusiškomis valstybinėmis kompanijomis, įskaitant „Rosneft“ ir „Gazprom“.
Uždrausti amerikiečių bankams teikti kreditus rusiškoms valstybinėms kompanijoms ir uždrausti rusiškiems valstybiniams bankams tvarkyti korespondentines sąskaitas.
Uždrausti amerikiečių draudimo kompanijoms teikti draudimo paslaugas Rusijai, rusiškoms valstybinėms įmonėms ir valstybiniams bankams.
Uždrausti amerikiečių kompanijoms pirkti rusišką naftą. Uždrausti bet kokių technologinių įrenginių eksportą į Rusiją.
Pasiekti, kad analogiškas sankcijas taikytų Europos Sąjunga. Jos įmonėms Rusijos rinka žymiai svarbesnė nei amerikiečių.
Ar amerikietiška administracija yra pajėgi ne tik pasakyti „mums tai nepatinka!“, bet ir sutvirtinti savo poziciją konkrečiais žingsniais? Bijau, kad ne. Todėl, kad realpolitik…
Autorius – ekonomistas, Aukščiausios ekonomikos mokyklos makroekonominių tyrimų direktorius.