gismeteo.lt
Dabartinis, šeštasis masinis rūšių išnykimas – laukinės gamtos praradimų lygis, neregėtas nuo dinozaurų išnykimo, įgauna vis spartesnį tempą.
Naujas tyrimas rodo, kad globalūs sausumoje gyvenančių stuburinių gyvūnų praradimai auga spartesniu greičiu, kuomet šimtai rūšių šiuo metu yra atsidūrę ties išnykimo riba.
Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ mokslininkai iš Stanfordo universiteto atskleidė, kaip tūkstančiai rūšių visame pasaulyje susiduria su išnykimo grėsme dėl žmonių veiksmų.
Tarp veiksmų yra minimas spartus žmonių populiacijos augimas, gyvenamųjų buveinių naikinimas, prekyba laukine flora ir fauna bei klimato kaita, rašo iflscience.com.
Mokslininkai nustatė, kad mažiausiai 515 sausumos stuburinių gyvūnų rūšių yra likusios su mažesniu nei 1000 individualių tos rūšies atstovų ir su išnykimu gali susidurti jau per artimiausius du dešimtmečius. Didžioji dalis jų gyvena tropiniuose ir subtropiniuose Šiaurės ir Pietų Amerikų, Afrikos ir Azijos regionuose.
Tarp šių gyvūnų rūšių pavyzdžių galima paminėti Sumatrinius raganosius (Dicerorhinus sumatrensis), Galapagų didžiuosius vėžlius (Chelonoidis hoodensis) ir nuodingąsias varles (Oophaga histrionica).
Verta paminėti, kad per visą 20-ąjį amžių iš viso išnyko 543 sausumos stuburinių gyvūnų rūšys.
Vienas iš pagrindinių tyrimo atradimų buvo domino efektas, kurį išnykimas gali sukelti tarp kitų rūšių – „išnykimas sukelia išnykimą“.
Iki 84 procentų rūšių, kurių populiacijas sudaro mažiau nei 5000 atstovų, gyvena tose pačiose vietovėse, kaip ir rūšys, kurių populiacijos yra mažesnės nei 1000 individų, kas anot mokslininkų tampa grandininės reakcijos įrodymu, kuomet viena sunkiai kovojanti rūšis destabilizuoja platesnę ekosistemą ir jos gyventojus.
Šis domino efektas labiausiai pastebimas tropiniuose pasaulio regionuose.
Šiuo metu planeta susiduria su biologinio naikinimo lygiu, kurio nebuvo regėta mažiausiai paskutinius 65 milijonus metų, kuomet katastrofinis asteroidas sukėlė dinozaurų išnykimą.
Visi penki paskutiniai Žemės rūšių nykimo atvejai buvo sukelti astronominių ar geologinių jėgų, pavyzdžiui, vulkaninio išsiveržimo sukeltos klimato kaitos ar susidūrimo su meteoru, tačiau dabartinis nykimas yra beveik visiškai sukeltas žmonių vykdomos veiklos.
Ataskaita užbaigiama teigiant, kad besitęsiantis šeštasis masinio išnykimo įvykis turėtų būti laikomas „iena rimčiausių aplinkosauginių grėsmių civilizacijos išsilaikymui.
„Kuomet žmonija sunaikina kitų padarų populiacijas ir rūšis, ji pjauna šaką ant kurios pati sėdi, naikindama svarbias, mūsų pačių gyvenimus palaikančios sistemos, dalis,“ – sakė Paul Ehrlich, „The Bing“ populiacijos tyrimų profesorius emeritas.
Jis priduria: „Nykstančių rūšių apsaugojimas turėtų būti perkeltas į nacionalinės ir globalios nepaprastosios padėties lygį, kur jos sprendimo imtųsi vyriausybės ir institucijos.“