Arvydas Jockus | lzinios.lt
Su valstybės parama pastatytas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, kuriuo siekiama energetinės nepriklausomybės, neišsprendė dujų rinkos Lietuvoje problemų, ją iškraipė, sukūręs diskriminacines sąlygas rinkos dalyviams ir uždėjęs didžiulę naštą visiems dujų vartotojams.
Kad brangus, per didelis ir laisvosios rinkos sąlygomis nepajėgiantis veikti SGD terminalas išsilaikytų, Lietuvos valdžia „įteisino“ Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai prieštaraujantį kai kurių šalies pramonės įmonių privataus turto nusavinimą.
Dabar aiškėja, kad SGD terminalą pastačiusi ir jį eksploatuojanti valstybės valdoma naftos krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ bei ją kontroliuojančios Lietuvos valdžios institucijos galėjo nuslėpti nuo Europos Komisijos (EK) svarbias aplinkybes ir EK tyrimui dėl SGD terminalo finansavimo modelio pateikti neteisingus duomenis. Nuslepiant dalį svarbios informacijos, galėjo būti siekiama gauti EK sutikimą teikti valstybės paramą SGD terminalo projektui. Kitomis aplinkybėmis toks EK sutikimas nebūtų gautas.
Kaip aiškėja, dėl informacijos trūkumo ar gavusi neteisingos informacijos EK suderino buvusių Lietuvos valdžios atstovų parengtą Europos Sąjungos (ES) teisei prieštaraujantį, neobjektyvų ir vartotojų teises pažeidžiantį SGD terminalo finansavimo modelį, kuriuo galimai neteisėtai buvo įteisinta valstybės pagalba SGD terminalą stačiusiai „Klaipėdos naftai“.
„Lietuvos žinių“ duomenimis, gavusi apie 450 mln. eurų paramą ir taip įgijusi pranašumą valstybės kontroliuojama bendrovė Klaipėdos uosto krovos rinkoje diskriminuoja savo konkurentus.
Valstybė neleido lietuviško kapitalo koncernui „Achemos grupė“ ir jam priklausančiai Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos bendrovei „Achema“ statyti nuosavo SGD terminalo, tačiau dabar didžiausią šalies dujų vartotoją Vyriausybė verčia mokėti už „svetimą“ itin brangų ir rinkos poreikių neatitinkantį įrenginį.
Kelias dešimtis milijonų eurų per metus siekiantį SGD mokestį bendrovė prilygina turto nusavinimui, nes valstybė verslui niekaip nekompensuoja už pusę priverstinai atimamų visų terminalo statybai ir eksploatacijai reikalingų išlaidų. Didžiausia dujų vartotoja šalyje verčiama mokėti SGD terminalo mokestį, neatsižvelgiant į tai, ar naudojasi šiuo įrenginiu.
Negana to, SGD terminalą pastačiusi ir eksploatuojanti „Klaipėdos nafta“, regis, nesąžiningai konkuruoja su „Achemos grupės“ įmone „Krovinių terminalas“ naftos produktų krovos rinkoje. Iš valstybės gavusi pagalbą SGD terminalo mokesčio pavidalu ir dėl to įgijusi didelį pranašumą, valstybės valdoma įmonė pateikė pasiūlymus privačiai konkurentei įsigyti jos valdomą infrastruktūrą Klaipėdos uoste.
Straipsnio tęsinį skaitykite lzinios.lt portale ČIA.