Štai jau 24 metai, kai iš Lietuvos išvesta okupacinė kariuomenė, o rugsėjo 1-oji vadinama ne tik Žinių, bet ir Laisvės diena.
XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorija pažymėta prieštaringais, pakilimo ir nuosmukio ženklais. 1918 m. vasario 16 d. paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė buvo apginta savanorių kovose, 1918–1940 m. buvo tvirtinamas šalies valstybingumas. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota Sovietų Sąjungos, 1941–1944 m. sovietų okupaciją keitė vokiečių okupacija, o nuo 1944 m. beveik 50 metų Lietuva vėl buvo okupuota SSRS, Lietuvos teritorijoje įsitvirtino sovietų okupacinė kariuomenė. Prasidėjo Lietuvos sovietizacija.
1990 m. kovo 11 d. demokratiniuose rinkimuose išrinkta Lietuvos Aukščiausioji Taryba atkūrė Lietuvos nepriklausomybę. Svarbiausi atkurtos valstybės politiniai uždaviniai buvo valstybingumo stiprinimas ir Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje, tačiau tai buvo sunkiai įmanoma, kol mūsų valstybės teritorijoje buvo svetimos valstybės kariuomenė. Okupacinės kariuomenės išvedimas būtų reiškęs, kad Lietuva visiškai kontroliuoja savo teritoriją, o visiška valstybės teritorijos kontrolė yra neatskiriamas valstybės suvereniteto elementas.
Okupacinės kariuomenės išvedimas buvo neatsiejamas nuo sudėtingų diplomatinių, politinių, socialinių, galiausiai techninių-logistinių aplinkybių. Visa tai turėjo spręsti Lietuvos valdžia 1990–1993 m. Labai svarbi buvo ir tvirta Lietuvos piliečių nuomonė, jų pasisakymai už kuo greitesnį kariuomenės išvedimą. Dar Sąjūdžio metu buvo surinkta 1 mln. 600 tūkst. parašų dėl kariuomenės išvedimo, o ryškiausiai žmonių nuomonę liudijo 1992 m. birželio 14 d. įvykusio referendumo rezultatai.
1990–1991 m. žlugimo agonijos apimta Sovietų Sąjunga nerodė rimtesnių pastangų derėtis dėl Lietuvos valstybės pripažinimo ar okupacinės kariuomenės buvimo Lietuvos teritorijoje sąlygų. Sovietų karinių struktūrų atstovai persekiojo, kalino, smurtavo prieš Lietuvos piliečius, sulaukusius šauktinio amžiaus ir atsisakiusius tarnauti svetimoje kariuomenėje ar iš jos pabėgusius. O nuo 1991 m. sausio iki 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo prieš Lietuvos valstybę ir jos piliečius buvo vykdoma sovietų agresija, kurios metu žuvo 24 Lietuvos kovotojai už laisvę.
Prieš pat rugpjūčio pučą, 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl dvišalių santykių“. Žlugus Maskvoje kariniam perversmui-pučui, demokratinių jėgų pergalė, vadovaujant Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui, leido inicijuoti tolesnes derybas, lėmusias tuo metu jau Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. 1992 m. sausio 31 d. Vilniuje įvyko pirmasis valstybinių derybų delegacijų susitikimas (Lietuvos valstybinei derybų delegacijai vadovavo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius), o po pusės metų – 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafikas, kuriame buvo nurodyta galutinė kariuomenės išvedimo data – 1993 m. rugpjūčio 31 d. Vėlesni nesklandumai, kilę dėl Rusijos kariuomenės išvedimo grafiko nesilaikymo, keletą kartų skelbtas kariuomenės išvedimo sustabdymas, nustatytų terminų nepakeitė. Paskutinis į Rytus grįžtantis karinis ešelonas atvyko į Kenos geležinkelio stotį 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 45 min. ir nesustojęs paliko Lietuvos teritoriją.
Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis, karinės pajėgos užėmė 68 tūkst. hektarų teritorijos.
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo milžiniškas atkurtos valstybės politinis laimėjimas. Okupacinė kariuomenė iš Lietuvos pasitraukė 1993 m., t. y. metais anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos, Estijos ir kai kurių kitų Europos valstybių. Be to, šios kariuomenės buvimas Lietuvoje iki pat išvedimo pabaigos nebuvo net laikinai įteisintas, taip pat nebuvo pripažintos jokios Rusijos pretenzijos į okupacijos būdu tariamai įgytas teises Lietuvoje.
Įdomu, kada galėsime pridurti: takart prasidėjusią Lietuvos desovietizaciją vainikavo sėkmė?
Šaltinis: lrs.lt