Dalijamės šiauliečių, medžių gynėjų, raginimu premjerui Sauliui Skverneliui kartu su visuomene stabdyti nusikalstamą medžiapjūtę – beatodairišką URBAN lėšų švaistymą ir Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidinėjimus.
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
p. Sauliui Skverneliui
2019-09-09
DĖL BRANDŽIŲ MIESTO MEDŽIŲ IŠSAUGOJIMO ŠIAULIUOSE
KVIETIMAS BENDRADARBIAUTI
Šiaulių medžių gynėjai kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę dalyvauti Geros valios akcijoje, kurioje bendromis pastangomis gelbėsime brandžius miesto medžius. Tikimės, kad stebite, kaip Lietuvoje panaudojamos URBAN projektų lėšos. Prašytume įvertinti, ar tikslinga už ES pinigus masiškai naikinti brandžius miesto medžius.
Prancūzai ką tik pareiškė, kad gelbėdamiesi nuo klimato kaitos karščių savo sostinę Paryžių pavers miestu miške, t.y. gausiai sodins medžius. Kaip analogiškomis klimato permainoms pasiruošusi Lietuva, galima pamatyti pažvelgus pro Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato langus: Gedimino prospekte prieš 16 metų pasodintos mažalapės liepos yra apgailėtinos būklės, sergančios, apdžiūvusios, nesuformavusios ir nebesuformuosiančios visaverčių lajų, ekologiniu ir net taip pabrėžtinai projektuose akcentuojamu estetiniu požiūriu yra absoliučiai bevertės. Jos puikiai reprezentuoja bendrą želdynų atnaujinimo situaciją visoje mūsų valstybėje, kaip atrodo ir ilgametėje perspektyvoje atrodys brandžių sveikų medžių netekę Lietuvos miestai.
Be to, verta atkreipti dėmesį, jog naudojant URBAN lėšas susitelkiama ties neesminiais, antraeiliais estetiniais, reprezentaciniais rekonstruojamų vietų aspektais, tuo tarpu grynai urbanistinės infrastruktūros gerinimo ir atnaujinimo, tvarumo, sveikatingumo, triukšmo ir taršos valdymo ir higienos klausimai net nekeliami ir nediskutuojami. Todėl akivaizdu, jog URBAN lėšų panaudojimas yra nukreiptas visiškai ne šios finansavimo programos apibrėžtiems tikslams, o dažniausiai priešingiems, destruktyviems, visapusiškai bloginantiems miestų gyventojų gyvenimo sąlygas, iškeliant tik projektų, užsakovų, rangovų autonominę svarbą, nekreipiant dėmesio į jų produkto funkcionalumą, aktualumą, atitikimą konkrečioms laikotarpio ir vietos sąlygoms.
Pastebėjome, kad ši Vyriausybė deklaruoja rūpestį visuomenės sveikatinimu, todėl manome, kad ji išgirs ir mūsų kvietimą – metas uždrausti gamtos plaučių naikinimą. Medžiai mieste atlieka daugybę funkcijų, prieš kurių akivaizdų objektyvumą projektuotojai reikalauja visuomenę užsimerkti: medžiai mieste teikia deguonies išteklius, surenka CO2 emisijų pasekmes, surenka smulkiąsias kietąsias daleles, kurios yra itin kenksminga žmogaus sveikatai tarša. Taip pat kondicionuoja ir vėsina orą karštymečiu, sulaiko ir nudrenažuoja lietaus vandens perteklių. Brandžių medžių šaknys yra milžiniškas biologinis agregatas, esantis po žeme, per daug dešimtmečių susiformavęs po miesto gatvių danga ir atlieka labai efektyvias funkcijas, kurioms negali prilygti net novatoriškiausios dirbtinės lietaus nuvedimo, triukšmo apsaugos skydų ir kitos sistemos, jau nekalbant apie visiškai neegzistuojančią dirbtinę alternatyvą oro valymui nuo cheminės ir mechaninės taršos. Brandūs medžiai iš esmės yra pigiausia ir efektyviausia urbanistinė infrastruktūra mieste, nes nereikalauja jokios arba minimalios priežiūros, iš esmės šią priežiūrą apimtų vien jų išsaugojimas.
Tuo tarpu jauni sodinukai neatlieka jokių anksčiau minėtų funkcijų, be to, esant nepalyginamai intensyvesnėms urbanistinėms sąlygoms (tarša, vibracija, populiacijos kiekis, klimatiniai veiksniai) nauji jauni medžiai mieste beveik neturi sąlygų sveikai prigyti, bręsti, vien jų gyvybingumo palaikymui reikia labai daug resursų – laistymo, tręšimo, genėjimo, kas vis vien nesuteikia galimybės jiems ilgainiui virsti brandžiais visaverčiais medžiais. Ekologiniais ir sanitariniais aspektais žiūrint, visaverčių medžių šiam tikslui dabartinėmis urbanistinėmis sąlygomis užauginti yra neįmanoma, ypač miestų centruose. Be to, net esant palankioms ir ilgalaikėms jų auginimo ir priežiūros sąlygoms rezultatas būtų pasiektas tik milžiniškomis ekonominėmis sąnaudomis ir tik po kelių dešimtmečių, kuomet tiek socialinė, tiek ekologinė situacija bus radikaliai pasikeitusi. Medžių, kaip miesto infrastruktūros atnaujinimo dedamosios, jokiu būdu nebegalime dirbtinai projektuoti ateičiai, nes nebėra ir jau nebebus natūralių medžio augimą ir brendimą mieste palaikančių veiksnių. Dabartiniai planuojami iškirsti brandūs medžiai buvo pasodinti tada, kai žmonių populiacija planetoje buvo tris kartus mažesnė, atitinkamai retesnis buvo jos lokalus pasiskirstymas bet keleriopai mažesnis resursų, teritorijos ir kitų sąlygų vartojimas bei iš to kylantis taršos intensyvumas. Vadinasi, dabartiniai brandūs medžiai yra besąlygiška ekologinė, ekonominė ir urbanistinė vertybė, leidžianti palaikyti optimalų sveiką miesto funkcionavimą, išvengti pavojingų, ligas ir mirtingumą didinančių karščio salų, cheminės ir triukšmo taršos koncentracijų ir kt.
Prašytume atsakyti: kas realiai prisiims atsakomybę už gyventojų sveikatos sutrikdymą ir finansuos žmonių gydymą ar bent profilaktinę jų sveikatos būklės stebėseną?
Prieš organizuodami šį piketą mes kreipėmės į Šiaulių miesto valdžią, ministrus V.Šapoką, K.Mažeiką, R.Tamašunienę, Šiaulių miesto Garbės pilietį Prezidentą V.Adamkų, J.E. G.Nausėdą, įteikėme jiems komplektus dokumentų, įrodančių, kad pradėdama URBAN projektų įgyvendinimą Šiaulių miesto valdžia apie būsimus rekonstrukcijos darbus visuomenės neinformavo, su ja nesitarė. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 10 p., kuriuo įtvirtinamas savivaldos institucijų veiklos skaidrumas, LR Viešojo administravimo 7 str. 1, 2 ir 3 dalys, LR Želdynų įstatymo 3, 10, 16 str. Pertvarkant želdynus vietos valdžia neįvertino suinteruotos visuomenės motyvuotos nuomonės, neorganizavo želdynų inventorizavimo ir apskaitos, jų būklės stebėsenos bei priežiūros, neužtikrino visuomenės informavimo apie želdynų tvarkymo bei jų naikininimo darbus. Šiuos savo teiginius iliustruojame pateikiamais susirašinėjimo ir bendravimo su Šiaulių savivaldybės bei kitų valdžios struktūrų atstovais pavyzdžiais, iš kurių matyti, kad buvo vengiama tartis bei pateikti informaciją.
Tikimės, kad šis mūsų susitikimas taps gražia Vyriausybės ir visuomenės atstovų bendradarbiavimo pradžia, kuomet savivaldybėse nebus pažeidinėjami įstatymai bei liausis biurokratinės slėpynės už norminio akto raidės ar skyrybos ženklo.
Ši mūsų Gerosios valios akcija atneš realių rezultatų tik tada, kai įgyvendinant projektus liausis masinė medžiapjūtė, o savivaldos vadovai nebedemonstruos arogancijos ir priešiškumo aktyviajai visuomenės daliai, pakilusiai ginti ne asmeninius, o viešąjį interesą. Todėl siūlome skubos tvarka tikslinti norminių aktų bazę, uždraudžiančią brandžių medžių naikinimą miestuose nesant neatidėliotinos būtinybės. Kiekvieno medžio kirtimą privaloma apiforminti atskiru aktu, dalyvaujant visuomenės atstovams.
PRIEDAI:
1. 2018-04-06 Šiaulių miesto Pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos projekto Architektūros kokybės ekspertinio vertinimo IŠVADA.
2. 2019-07-04 rezoliucija, priimta iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ organizuotame mitinge.
3. 2019-07-11 mero Artūro Visocko atsakymas A. Dauliui.
4. Šiaulių miesto savivaldybė – Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos (PIPT) posėdis 2019-07-16; https://www.youtube.com/watch?v=KprdCol8CdI&t=69s
5. 2019-07-29 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės raštas Valentinai Topichai.
6. 2019-07-31 Lietuvos Kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos raštas.
7. 2019-08-06 Šiaulių Apygardos Prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštas Valentinai Topichai.
8. 2019-08-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas Alfredui Dauliui.
9. 2019-08-09 Alfredo Dauliaus raštas Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui.
10. 2019-08-18 laiškas Lietuvos Respublikos finansų ministrui p. Viliui Šapokai.
11. 2019-08-28 raštas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrei p. Ritai Tamašnienei.
12. https://www.peticijos.lt/visos/75281/issaugokime-brandziasias-siauliu-bulvaro-liepas/?fbclid=IwAR3r2EoocW3kD4vS2YmFLtMnHuxS3t3KoAbRkn7eApKpz-9TzyvJQsmgZN0
Pagarbiai –
Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Sėjūnas
Humanitarinių mokslų daktarė Salomėja Jastrumskytė
Lietuvos Kultūros fondo
valdybos pirmininkas Hubertas Smilgys
„Išsaugokime Šiaulių medžius“
iniciatyvinės grupės pirmininkas Alfredas Daulius
Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos
„Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas Vytautas Kabaila
„Aukuro“ klubo pirmininkas Dovydas Lipinskas