Praėjus trejetui dienų po vadinamojo susitikimo su visuomene, kur vėl buvo bandoma įpiršti Menų inkubatorių Šiaulių menininkams (skaityti Irenos Vasinauskaitės sausio 30 dienos publikaciją Tiesos.lt „Menas ant aferų aukuro“), miesto Taryba turėjo svarstyti kreipimąsi į Ūkio ministeriją.
Tačiau tvirtinant posėdžio darbotvarkę, meras Justinas Sartauskas pareiškė, kad dokumento, skirto jo bendrapartietės B. Vėsaitės vadovaujamai ministerijai, aptarimas išbraukiamas iš darbotvarkės. Tarybos nariai klausinėjo, kodėl taip elgiamasi, o posėdžiui pirmininkaujantis meras pateikė labai keistą paaiškinimą: neva „rengėjai klausimą atsiėmė.“ Šiauliečių išrinktieji domėjosi, kuo vadovaujantis, nes viešai paskelbus žiniasklaidoje Tarybos posėdžio darbotvarkę, pastarąją koreguoti gali komitetai, frakcijos ar balsuojantys Tarybos nariai. LR Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis įžvelgė procedūrinį pažeidimą.
„Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“, – byloja mūsų išmintingoji tauta. Taip ir čia: kuo labiau valdžiažmogių smegenis spaudžia projektinių pinigų interesas, tuo daugiau visokių gudravimų, slapukavimų bei išsisukinėjimų. Kai paaiškėjo, kad kreipimąsi matė tik saujelė išrinktųjų, Tarybos komitetų nariai akyse neregėjo, iniciatoriai suskubo klausimą išbraukti iš posėdžio darbotvarkės.
Situacija susidomėjo žurnalistai, o po Šiaulių savivaldybę nuvilnijo gandas, neva kreipimasis į Ūkio ministeriją kone slaptas, tik „riboto naudojimosi“ ir jį pasirašė tik merijos grietinėlė. Prieštaringai visuomenės vertinamam projektui paramą jau pareiškė meras J. Sartauskas, vicemerai darbietė Danguolė Martinkienė ir paksistas Juras Andriukaitis bei Vidmantas Japertas – įvairių projektų konkursų laimėtojas, globėjas, prižiūrėtojas, statybinių medžiagų ir įrangos parduotuvės „Jupoja“ savininkas, tarybos narys, dar vadinamas faktiniu miesto meru, nes priklauso teisingiausiai ir tvarkingiausiai partijai.
Dar vieną versiją, kodėl toks svarbus dokumentas nebuvo svarstomas taryboje, pateikė Aistė Žalevičienė, Savivaldybės investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja – asmuo, nuolat kuruojantis bei stumiantis tokius projektus. Ji, beje, ir yra ta dokumento rengėja, kuri, anot mero J. Sartausko, inicijavo ir kreipimosi svarstymo išbraukimą iš Tarybos posėdžio darbotvarkės. Priežastis utopinė: „Teisininkai paaiškino, kad Taryba negali priiminėti tokio kreipimosi, o turi būti raštas, pasirašytas Tarybos narių…“ Gal meras tokius teisininkus galėtų atleisti iš darbo, jei jie riboja Šventą Konstitucinę miesto žmonių rinktų politikų teisę spręsti, ką, kam, kiek ir už kiek? Tam meras, matyt, neturi laiko, nes, anot tos pačios A. Žalevičienės, Šiaulių investicinių projektų angelo sargo, tvarko skandalingojo rašto ministrei reikalus…
Narpliojant šią pinigais atsiduodančią situaciją, netikėtai paaiškėjo, kad ne visi Tarybos nariai buvo informuoti apie rengiamą susitikimą su miestelėnais, ne visi matė ir tą „riboto naudojimo“ popierių… Meras socdemas ir Šiaulius valdanti koalicija sugrąžino miestą kone į sovietų laikus, kai dėl čia dislokuotų okupantų karinių bazių gyventojai daug ko nežinojo. 2013-aisiais, kai tik kalba pakrypsta apie projektinį finansavimą, ir vėl „tyla – gera byla“?
Menų inkubatoriaus prastūminėjimo tema rašančiai „Šiaulių naujienų“ žurnalistei Romualdai Urbonavičiūtei Tarybos narys Gintaras Karalevičius šios kadencijos miesto išrinktųjų darbą įvertino labai griežtai: „Dabar galiu pasakyti, kad savivaldybėje yra anarchija, kuri kažkam naudinga, ir atsiradusi chunta. Nesuprasi, kas ką sprendžia, klausimai atsiimami, Tarybos nariams neleidžiama su niekuo susipažinti, pasirašinėja kažką slapta, vos ne tarpuvartėje.“
Tad gal ir vėl tapsime uždaru miestu?
P. S. Oficialiai keistais interviu garsėjančiai ministrei B. Vėsaitei slaptosios „gromatos“ nusiųsti nepavyko. Tačiau šių eilučių autorė pro akis nepraleidžia jokio Šiaulių savivaldybės popieriaus, net suglamžyto po bufeto stalu.
Spręskite patys, kiek klasių reikia baigti, kad sukurptum tokį kreipimąsi…
O gal jau aišku, kad Menų inkubatoriaus milijonai ir taip keliauja į Šiaulius?