Sigitas Butkus. Kiek tikėtinas Ukrainos scenarijus Lietuvai?

delfi.lt

Pastarųjų dviejų dešimtmečių kariniai konfliktai Europoje verčia susimąstyti, ar Lietuva gali tapti ginkluotos agresijos objektu.

Taip jau susiklostė mano karinė karjera Lietuvos kariuomenėje, jog 2008-2012 metais tarnavau Kijeve kaip Lietuvos Respublikos gynybos atašė, tai turėjau unikalią progą susipažinti ne tik su nuostabiais Ukrainos kraštovaizdžiais, kultūra, žmonėmis, bet ir matyti kokios problemos kamavo šią valstybę ir suprasti dabartinės situacijos priežastis.

Manyčiau, jog verta detaliau pastudijuoti Ukrainos atvejį, nes matau tam tikrus panašios ligos simptomus ir Lietuvoje. Taigi panagrinėkime detaliau:

1. Ukrainos valdžia ir visuomenė gyveno iliuzija, jog valstybei negresia karinis konfliktas, nes saugumo garantijas jai užtikrina 1994 m. gruodžio 5 d. memorandumas, kurį pasirašė Rusija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos. Šiuo dokumentu Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus SSRS, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.

Lietuva savo ruožtu tiki, jog, būdama NATO nare, yra pakankamai saugi ir Rusija nedrįs jos pulti, nes, priešingu atveju, sulauktų Aljanso karinio atkirčio.

Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, nuo 2014 metų vasaros iki 2015 metų pavasario RAND korporacija (Research and Development) atliko karo simuliacijas, kurdama galimus Rusijos invazijos į Baltijos šalis scenarijus bei įvertindama padarinius. Šios simuliacijos parodė, kad NATO nėra pajėgi sėkmingai apginti jos pažeidžiamiausių narių teritoriją, jei laiku nesiims prevencinių priemonių. Daug diskusijų viešoje erdvėje sukėlė ir BBC laida „Trečiasis pasaulinis karas: karo kambaryje“, kurioje neseniai aukščiausias pareigas užėmę D. Britanijos karinių pajėgų, gynybos, diplomatijos vadovai svarstė ką daryti, jei būtų užpulta viena iš Baltijos valstybių.

2. Ukraina nuosekliai mažino savo ginkluotąsias pajėgas, skyrė labai mažai lėšų koviniam parengimui, ginkluotės ir technikos įsigijimui bei remontui ir pan.

Lietuvoje nuo 2008 m. buvo sustabdytas šaukimas į privalomąją karo tarnybą, kuris atnaujintas tik 2015 metais. Lietuva iki šiol neturi efektyviai veikiančios karinio rezervo sistemos. Iki 2015 m. Lietuvos kariuomenės daliniai jautė ženklų karinio personalo stygių. Nuo priėmimo į NATO 2004 m. ir iki šiol Lietuvos valdžia neskyrė šalies gynybos finansavimui NATO rekomenduojamų 2% nuo BVP (šalies metinio bendro vidaus produkto). Lietuvos kariuomenė daugiau buvo orientuojama į tarptautinių operacijų vykdymą (ekspedicinės užduotys), o ne konvencinę šalies gynybą. Lietuvos kontržvalgybos (daugeliu atveju, VSD) finansavimas iki pat 2016 m. buvo apgailėtinas, kas neleido užtikrinti dar gilesnį (skaičiuojant nuo 2013-2014 m. pasiekimų stabdant Rusijos žvalgybos veiklą Lietuoje) žvalgybinės veiklos prieš Lietuvą užčiuopimą ir išaiškinimą. Kaip ir Ukrainos atveju, galima būtų kalbėti apie nuoseklų kontržvalgybinių pajėgumų sabotavimą per jautriausią sritį – finansavimą. Iki šiol VSD lieka neintegruota į Ginkluotąsias pajėgas karo metui.

3. Ukrainoje klesti korupcija ir šalies politiniam gyvenimui milžinišką įtaką turi oligarchai. Dėl šios priežasties turtinga ištekliais valstybė, kurios teritorija vos ne dešimteriopai didesnė už Lietuvą, o gyventojų skaičius didesnis nei Lenkijoje, balansuoja ties bankroto riba. Pažymėtina, kad 2008 – 2012 metų laikotarpiu Ukrainos valstybės biudžetas buvo tik apie tris kartus didesnis nei Lietuvos. Įvertinus žiniasklaidoje aprašomus korupcijos atvejus Lietuvos valstybės institucijose, jų atsakomybėje esančiose įstaigose bei atskirose savivaldybėse, galime daryti prielaidą, jog korupcija Lietuvoje yra pakankamai išplitusi. Korupcijos lygį butų įmanoma sumažinti, jei vyriausybė nuoširdžiai stengtųsi įgyvendinti kovos prieš korupciją programą. Panagrinėjus pastaruoju metu spaudoje aprašomus korupcijos skandalus, peršasi išvada, jog korupcinio pobūdžio veikla Lietuvoje gali būti koordinuojama vyriausybę sudarančių koalicinių partijų vadovybės lygmenyje. Situaciją dėl korupcijos lygmens valstybėje labai tiksliai apibūdino Lietuvos prezidentė, kuri konstatavo, kad Lietuvos bausmių sistema neatgraso nusikaltėlių – dar kol kas „apsimoka” ir sukčiauti, ir vogti bei vengti mokesčių“.

Dėl aukšto korupcijos lygio valstybėje kenčia Lietuvos piliečiai ir pažeidžiami visuomenės interesai, taip pat sudaromos sąlygos priešiškų valstybių žvalgybos tarnyboms šantažuoti galimai korumpuotus pareigūnus.

4. Ukrainos valdžios struktūrose buvo apstu Rusijos įtakos agentų bei kriminalinių elementų. Ką jau ir kalbėti, kai net buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius – praeityje už kriminalinius nusikaltimus teistas asmuo. Šis veikėjas apie save formavo ir atitinkamą aplinką. V. Janukovyčiaus valdymo metais Ukrainos žvalgybos ir saugumo institucijos pradėjo intensyviau bendradarbiauti su Rusijos atitinkamomis tarnybomis, o kontržvalgybinė veikla Rusijos atžvilgiu buvo praktiškai sustabdyta.

Apie Rusijos galimybes veikti Lietuvoje per savo įtakos agentus jau esu rašęs DELFI straipsnyje „Buvusių KGB darbuotojų tarnyba Lietuvos institucijose – grėsmė nacionaliniam saugumui“.

Tikėkimės, jog Lietuvos Respublikos vadovybė įvertins šiuo metu valstybei egzistuojančias grėsmes ir sudarys tinkamas sąlygas VSD vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą. Keista, kad dėl terorizmo grėsmių didinti finansavimą VSD politinės valios atsirado, o finansuoti kontržvalgybinę veiklą prieš šnipinėjimą ir ardomąją veiklą – ne. Tai labai aiškiai parodo dabartinės vykdomosios valdžios neadekvatų požiūrį į grėsmes iš Rusijos pusės.

5. Europinės integracijos kryptį pasirinkęs Ukrainos politinis elitas iki šiol nėra vieningas. Prezidento Viktoro Juščenkos valdymo laikotarpis pasižymėjo šalies vadovo konfrontacija su tuometine premjere Julija Tymošenko, kuri vadovavo savo vardo politiniam blokui, antram pagal atstovavimą šalies parlamente – Aukščiausioje Radoje. Dabartinio Ukrainos valdančiojo politinio elito santykiai taipogi komplikuoti.

Būtų puiku, jei Lietuvos politinis elitas nuolat skirtų pakankamą dėmesį nacionalinio saugumo ir gynybos klausimams. Šia tema reikėtų vengti politinių spekuliacijų, ypač priešrinkiminių. Manyčiau, jog valstybės reikalai turėtų būti aukščiau partinių interesų. Kartais man atrodo, jog atskiri politiniai veikėjai bando uzurpuoti jų atstovaujamos politinės partijos teisę į patriotizmą. Esu įsitikinęs, jog įvairių politinių pažiūrų ir socialinių sluoksnių ar tautybių Lietuvos piliečiai yra patriotiški, pasirengę ginti Lietuvos valstybę.

Prisiminkite, jog mūsų jėga glūdi vienybėje, o mūsų istorijoje pralaimėjimų priežastys dažnai buvo tarpusavio nesutarimai ir susiskaldymas.

delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
24 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Tarabilda

Ir šneka žmogus tarytum teisingus dalykus, bet, še kad nori ir išlenda saldafoniškas nuolankumas viršininkui: ” Situaciją dėl korupcijos lygmens valstybėje labai tiksliai apibūdino Lietuvos prezidentė, kuri konstatavo, kad Lietuvos bausmių sistema neatgraso nusikaltėlių – dar kol kas „apsimoka” ir sukčiauti, ir vogti bei vengti mokesčių“.
Po tokio sakinio nebegali skaityti, ką toks dar nori mums pasakyti.

Jėzusas

Iš tiesų Lietuvos ir Ukrainos situacijos stipriai panašios:
1. Abidvi yra kvazi valstybės – be idėjos, elito ir prasmės.
2. Abidvi yra ne demokratinės ir ne teisinės, tik apsimetančios tokiomis, didelė korupcija – čia kaip rezultatas.
3. Taip vadinamas politinis elitas yra visiškai neadekvatus realybei ir pasiruošęs atiduoti ir parduoti bet ką.
4. Visuomenės stipriai apdujusios iliuzijomis apie ėjimą į vakarus ir iš principo apatiškos savo likimui (politikai).
5. Abidvi – yra pafrontės zonos.
Ginklai tokiems dariniams gali garantuoti tik greitesnį nusišlavimą nuo žemės paviršiaus.
Yra vienintelis Lietuvos pranašumas – kad ji mažesnė ir dėl to mažiau šansų kam nors užkliūti ir būti kažkam geru trofėjumi.

Kol siautės atskirtis,korupcija,

emigracija ir Lietuvos sunykimas bei naikinimas,čia niekas nepadės ir liksime taikiniu.Sunku patikėti,kad jie čia neateis.

Ram

Ramybės, ramybės, ramybės.

ruta

Na , pazaisiu ir as Korporaciju zaidimus , tik priesingai , nei jos / turi pelno is kariniu konfliktu /nenoriu valstybes militarizacijos ir manau , kad skirti milijardus karui , o ne zmoniu labui , yra neprotinga, akivaizdus tam pavyzdys , tas pats CCCP ir dabar Rusija . Taip , geopolitiskai mes labai patrauklus placdarmas kariniams konfliktams tarp dideliu valstybiu , musu nelabai kas ir atsiklaus , kaip buvo su JAV slaptais kalejimais , ar kai dabar sprendziami Ukrainos reikalai be Ukrainos ..Na , nedominuoja pas musu daugumos mentalitete ,nei principai , ne morale , nei viesas interesas , nei dora , na nera .. Lietuvos saugumas is viso , atskira tiesiog valstybe Lietuvoje , tai labai vaizdziai parode Kusaites… Skaityti daugiau »

Letas Palmaitis

Panašu, kad ištisas melas. Kusaitės procesas atskleidė, kad VSD puikiausiai draugauja su FSB banditais ir net persistengia. Kas pasikeitė? Pasikeitė bilderberginės Honeckerio stervos plokštelė apie kremlius, jie šiuo metu nebe geri. Atitinkamai viena ponia su stebėtinu pavėlavimu padarė „atradimą”, kad ruskija – teroristinė valstybė. Tada VSD pritilo. Iki laiko. Iš tikrųjų, kremlių chanas nutarė išsaugoti tokią ordą, kokia jam patinka, o neturėdamas kur trauktis, gali ir pulti. Todėl merkelių tikslas (iš esmės nepakitęs) – pakeisti chaną tegu ir karo priemonėmis (tuo pačiu bus įvykdytas ir kitas nepakitęs bilderbergininkų sumanymas – pamažinti Žemėje jiems nereikalingų vergų skaičių) ir prijaukinti ordą. Nuo to Lietuvai nė kiek ne geriau. Ryt situacija pasikeis, vėl ruskija taps gera ir vėl VSD laižys subines banditams kontradmirolams… Skaityti daugiau »

Jota

„Viskas yra žaidimai durniams mulkinti”. Žinoma! Ir daro juos Chabado mafija, kaip sako Izraelio rabinai. Panašiu stiliumi žaidžiama tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

vai me

Manau, kad Ukrainai negresia Lietuvos likimas. Šį kartą, Trockio palikuonys apziojo per didelį kąsnį.Kadangi zydai yra protinga tauta ir gerai prisimena holokaustą,tai kosminiu greičiu, kraunasi lagaminus ir emigruoja iš šalies.Tai patvirtina Ukrainos statistikos departamentas.Niekas nenori atsakyti uz tautiečių kruviną gešeftą.

Letas Palmaitis

Diskusijose visą laiką girdisi apsėstųjų fonas. Net Kusaitės procesą Chabadas organizavo!

Britka

Toje įstaigoje vagys ,Delfi ir pornografijos naršytojai ir biudžeto lėšų švaistytojai, nereikalingas valstybės apendicitas.

Britka

Tik nerašinėkit nesąmonių, toje įstaigoje nekas netvarko vidaus,vagių, Delfio,pornografijos žiūrinetoju,dirbau ten mačiau, žinau.

Dzeikas

Del Kusaites bylos,Garliavos – tai indikatoriai,kad Lietuva tai is esmes Rusijos gabalas uzsivadines ‘teisine valstybe’ ir prisiklijaves prie ‘kitos chebros’.Bet is esmes tai Rusija.
Kalba ,taip – skiriasi.Bet lingvistinis motyvas nepakankamas,kad guldyt galva uz sita ‘surinkima’.
Paleido buvusi karini atase pamalti, na tegul mala.Reikia gi seima islaikyti,vaikus pamaitinti…

Lietuvai Ukrajinos scenarijus negresia

Pasirodo Naland baigesi sausainiai ($ 5 mlrd),bet naciku Lietuvoe apstu!

gera humoro
Dzeikas

Tarabilda: apie Prezidente kaip apie lavona.Gerai arba nieko.Dziaukites, kad ne prie sovietu gyvenate, nes tada jums ir uz tylejima pritaikytu sabotazo straipsni.
Jezusai: Ukraina turi daugiau sansu negu Lietuva del butent salyginai blogesnes jos padeties.Ji ispausta i kampa ir situacija gresminga net ir jos elito egzistencijai. Nacijos post tarybinio vaidmens ( pacukas ) galimybes issemtos ir ji ieina i neapibreztumo situacija.Skirtingai nuo Lietuvos ji issaugojo energetini potenciala, nebuvo galimybes masiniai emigracijai, ir varomoji jega virsmui yra.
Galime tapti bjauriojo anciuko virsmo i grazuole gulbe liudininkais

Apsėstųjų fonas, koks jis yra iš tikrųjų

Visas pasaulis žino, kad žydų Chabad-Liubavičių sekta, kurios centras, įkurtas Dnepropetrovske 2012 m. ir užima 120 tūkst. kv. metrų (!), laukia visai netrukus galinčio pasirodyti (kad ir 2017 m., o gal jau ir atėjusio, pasak kai kurių) septintojo Liubavičių rebės Menachemo Mendelio Šnejersono (mirusio 1994 m.), Chabado mošiacho, t.y. Antikristo. Tad ko Palmaitis laukia – Kristaus sugrįžtant ar Antikristo, aš taip ir nesuprantu. Krikščionis NIEKADA negintų tų, kurie tarnauja Antikristui. Geresniu atveju, jei ponas Palmaitis nori tapti krikščionimi, jis turi būtinai nulipti nuo žydiško pjedestalo, kuris dabar reiškia ne teigiamus dalykus, bet atvirkščiai. Kristų mes mylim ne dėl to, kad jis buvo žydas, bet dėl to, kad mirė už mus. O Kusaitė čia susijusi tuo kampu, jog čečėnai yra chazarų… Skaityti daugiau »

p. Jotai

Ne tamstai mokyti dr. Letą Palmaitį sąžiningumo, ne tamstai mokyti L. P. kokiu dera buti krikščioniu. Paskutiniame savo komentare tamsta nusišnekėjote beviltiškai. Suaugusiam žmogui nederėtų nusiristi iki tokių pienburniškų kliedesių. Labai kvailai pasirodėte.

Jota

O kas patį įgaliojo mane mokyti, kas derėtų, o kas ne?

Dzeikas

Kai isgirstu ‘zinovu’ aiskinimus apie antikristo atejimo konkretu laika, vieta pasiciupineju ar pinigine kiseneje ir itraukiu galva i pecius.
Nes bijoti reikia tu,kurie sako ,kad zino.
Juolab vertinanciu kitus.Ne poelgius,bet zmones.

Jota

Jūs pirmiau nukreipkite iečių smaigalius į poną Palmaitį: jis pirmasis pradėjo kalbėti apie pasaulio pabaigą ir jos atėjimo laiką. Jis pirmasis pradėjo svaidytis prakeiksmais mano pusėn, visai pamiršdamas, kad Kristus virto prakeiksmu už mus visus: „Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu” (Gal 3,13). Bet ne: ponas Palmaitis, pasivadinęs kataliku, apeina visus Kristaus nuopelnus ir vertina viską iš žydiškų „aukštybių”. Pilnas internetas medžiagos apie Anrikristą, nereikia tik užsimerkti. Net pats Pranciškus liūdnai dejavo per Kalėdas – „galbūt tai mūsų paskutinės Kalėdos…” ir kad jam telikę kokie dveji treji metai – kaip suprasti tokias neįprastas Bažnyčios Galvos (kurį l. Palmaitis vadina Antipopiežiumi, o pravoslavai apskritai Antikristo pirmtaku, kuo, žinoma, nepatariu tikėti) – taigi kaip suprasti tokias neįprastas užuominas?… Skaityti daugiau »

Jota

glaustai tiems, kurie nesuprato esmės: aš viso labo pakartojau žydų Chabad Liubavičių pranašystes apie pasaulio pabaigą, paminėjau jų veiklą, lūkesčius ir kalbas apie mošiacho (jų „mesijo”) Šnejersono (kuris vadinamas Antikristu) greitą atėjimą.
Ar negalima apie tai rašyti? Ir kodėl Chabad Liubavičių veikla Ukrainoje ir kitur „labai kvaila”, „pienburniška”, tokia, apie kurią „suaugusiam žmogui net nederėtų kalbėti”? (14.41). O juk Palmaitis apie tai visąlaik kalbėjo ir jūs jam plojot katučių. Žinoma, jis kalbėjo ne taip tiesmukai kaip aš.
Tai kas iš tikrųjų kvailas ar net parsidavėlis?

Maskuotė

Dr. Letas Palmaitis yra daug kam nepatogus, netgi labai pavojingas žmogus. Kremlonams, biruseliniams, bilderberginiams, linerastams, tolerastams, kolaborantams ir idiotams. Po atviro iššūkio spectarnybų savivalei E. Kusaitės byloje, tikėtina, kad L.P. neliko pamirštas. Kafangi dr. L. Palmaitis vienas pats padaro tiek kiek oponuojančios pusės etatinė mašina, nesunku spėti, jog dedamos pastangos Letą, tiksliau jo daromą įtaką, neutralizuoti. Labai logiška manyti, jog p. „Jota” ir yra toks neutralizavimo instrumentėlis. Nes visas „Jotos” rūpestis susiveda vien į dr. L.Palmaičio dergimą. Senas kgb metodas- naikinti Žmogaus reputaciją. Taip buvo trypiami kunigai A.Svarinskas, J.Zdebskis, taip buvo tepliojama sesė N.Sadūnaitė ir kt.- visi kurie atsisakė tylėti niekšiškumo akivaizdoje. KGB paveldo perėmėjai naujų metodų neišradinėja, ( senieji puikiai veikia). Bet, yra vienas „bet”- nors kvailių tikrai netrūksta,… Skaityti daugiau »

scenarijus
Jota Maskuotei

Prajuokinai. Gydykis paranoją.

24
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top