Žemaičių Kalvarija | 2020 m. liepos 8 d.
Krikščioniškų šeimų Karalienės Švč. Mergelės Marijos šventė ir Mišių Evangelija mus nukelia į Nazaretą, kur Jėzus praleido beveik trisdešimt metų. Apie šį ilgą laikotarpį Evangelijos pasakojimuose yra vos keli sakiniai. Iš labai kuklių Evangelijos nuotrupų pabandykime susidaryti Šventosios Šeimos paveikslą. Juozapas vadovauja, dirba dailidės darbą ir pavojuose saugo Jėzaus gyvybę. Marija Šventosios Šeimos Karalienė, kurios meilės gaubiamas Jėzus ilgus metus ruošėsi savo misijai.
Evangelistas Lukas tik pastebi: „Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo“ (Lk2,40). Kiek plačiau Lukas papasakoja, kaip Jėzaus kartą gimdytojams pridarė daug rūpesčio; motina net papriekaištavo: „Vaikeli, kam mums taip padarei?!“ O Jėzus atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose“. Evangelistas pastebi, kad Jėzaus gimdytojai nesuprato sūnaus žodžių. Jėzus Marijai priminė, kad jo misija žemėje yra ne dailidės varstotas, bet Tėvo reikalai.
Daugiau mes nieko nežinome iš tų trisdešimties Nazarete praleistų metų. Trisdešimt metų gaubia spengianti tyla, kurią antspauduoja tik vienas evangelisto sakinys: „Jis buvo jiems klusnus“ (Lk 2,51). Klusnus ne tik dangiškajam Tėvui, bet ir savo gimdytojams
Jėzus, kaip ir visi vaikai, pradžioje žaidė ant motinos kelių, paskui ūgtelėjęs padėdavo Juozapui dirbtuvėje, mokėsi skaityti ir rašyti, lankė sinagogą. Suaugęs jaunuolis, greičiausiai, domėjosi visais darbais, kuriuos dirbo Juozapas.
Nazarete pati mįslingiausia figūra yra Juozapas. Evangelistai nėra užrašę nė vieno Juozapo žodžio, tačiau visur jis tyliai vadovauja ir rūpinasi Jėzaus saugumu. Bėga į Egiptą, grįžta į Nazaretą, uždirba, kas reikalinga pragyvenimui, ieško pasimetusio vaiko ir paskui tarsi dingsta iš horizonto.
Darbas, susiklausymas, tarpusavio pagarba, kantrus pakėlimas visų nepriteklių ir pastovus ryšys su Dievu buvo pagrindiniai Šventosios Šeimos bruožai. Į šią šeimą amžių bėgyje žvelgė daug krikščioniškų šeimų ir mokėsi, kaip reikia dirbti, vargti ir nedejuoti, iškylant kasdieniams sunkumams. (pagal G. Riccioti).
Šeimų Karalienės šventė mūsų dėmesį nukreipia į mūsų šeimas, kuriose auga Lietuvos ateitis. Daugeliu šeimų galime tik pasidžiaugti, nes jose branginamas ne tik darbas bei pinigai, bet tėvų meilės apsupti vaikai ruošiasi gyvenimui. Gerose šeimose motinos meilės ir rūpesčio apgaubti vaikai išmoksta būti gerais žmonėmis ir branginti tikėjimą. Kasmet Lietuvoje dešimtys tūkstančių vaikų ruošiasi Pirmajai Komunijai, kiti Sutvirtinimui. Šitų vaikų ir jaunuolių Bažnyčia neturėtų, jei šeimose nebūtų gerų motinų.
Šiais metais minime kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo šimtąsias metines. Ilgus metus kardinolas švietė Lietuvos padangėje; pradžioje kaip parapijos ganytojas, vėliau kaip Kunigų seminarijos dvasios tėvas, dar vėliau kaip nepalaužtas tremtinys ir kardinolas dalinosi su mumis savo dvasiniais turtais, kuriuos jis, visų pirma, sukaupė geros, pamaldžios motinos mokykloje. Su gilia meile jis pasakodavo apie savo mamą, kuri jam einant išpažinties ir dėl mažo ūgio nepasiekiant klausyklos langelio, po keliais padėdavo suvyniotą skarą.
Jeigu vienomis motinomis džiaugiamės, tai kitos kelia labai didelį rūpestį. Mūsų dienų liberalizmu persunkta ir seksualizuota kultūra ne vienai mergaitei sukliudo tinkamai pasiruošti motinystei ir tapti motina, panašia į Švč. Mergelę Mariją. Dabartinė kultūra per televiziją, internetą, pramogas ir socialinius tinklus jaunų žmonių dėmesį nukreipia į paieškas malonumų ir prabangaus gyvenimo, tarsi pinigai, erotika ir svaigalai gali padaryti žmogų laimingą. Atvirkščiai, visa tai jauną žmogų nuskurdina ir jis tampa nepajėgus sukurti patvarią, santuoka paremtą šeimą.
Dar daugiau, šiandien tiesiog kovojama prieš šeimos, ypač krikščioniškos šeimos vertybes. Dėl to ir turime byrančias ir vos vieną vaikelį sugebančias auginti šeimas.
Šiandien Žemaičių Kalvarijoje meldžiamės už politikus ir valdžios žmones. Nuo jų įsitikinimų ir jų sprendimų labai daug priklausys, kokias turėsime šeimas ir kokią turėsime Lietuvą. Politikai apsprendžia Lietuvos švietimo ir kultūros kryptį. Šeimą turi ginti ne tik Bažnyčia, bet visi geros valios žmonės, o politikai labiausiai. Todėl Lietuvos tikintieji žmones turėtų labai atsakingai dalyvauti rinkimuose, ypač Prezidento ir Seimo rinkimuose, kad mūsų išrinktieji vyrai ir moterys aiškiai gintų krikščioniškų šeimų vertybes. Jei turėsime geras šeimas, turėsime ir Lietuvos ateitį, jei neturėsime gerų šeimų, mes būsime bevilčiai.
Dabar gi melskime Šeimų Karalienę Švč. Mergelę Mariją, kad ji globotų mūsų šeimas, kaip anuomet Nazarete globojo savo misijai besiruošiantį Jėzų.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius