Signatarė Birutė Valionytė: Mūsų tautos uždavinys yra išlikti tautų mėsmalėje

respublika.lt

Klausimų diena. Kai nori nenori turi savęs paklausti, ar buvo teisūs tvirtinę, kad Kovo 11-osios Lietuva taip ir nebuvo sukurta. Kai šimtąjį kartą nori žinoti, kiek Nepriklausomybės dar yra užsilikę valstybės parakinėje? Kai nerandi atsakymo, kodėl KGB vaiduoklis vis dar šmėkšo ir šmėkšo iš valdžios patamsio? Pagaliau, ar esam nepasiklydę tarp „modernių” vertybių? Kur link mes ėjome ir nuėjome? Ar pagaliau nujaučiame, koks likimas laukia bekelės, kurioje esame atsidūrę?

Kovo 11-osios išvakarėse Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė, signatarų klubo prezidentė Birutė VALIONYTĖ atsako į žurnalistės Danutės Šepetytės klausimus.

Jeigu imtume ir pagal kadaise jūsų įgytą miškininkės specialybę pažiūrėtume į Lietuvą kaip mišką, ką pasakytumėt apie jo būklę?

Miškininkystės terminologija kalbant, būtinas sanitarinis kirtimas. Paprastai jis nepriklauso nuo medyno brandos ir yra daromas tada, kai miškas nusilpsta, kai yra puolamas kenkėjų ir jį reikia gelbėti. Mes esam maža tauta, na, ne maža, sakyčiau, didi, bet neskaitlinga tauta. Mūsų pagrindinis uždavinys yra kuo ilgiau išlikti tautų mėsmalėje. Tam mums reikia turėti atspirtį savyje. Mes turime tą atspirtį ugdyti, mūsų vektorius turi būti nukreiptas šia vienintele kryptimi. Dabar, manau, mes šito vektoriaus neturime.

Miškininkystės terminologija šnekant, galbūt „miškas” yra tapęs verslo objektu, tai yra, pasipelnymo šaltiniu ir jo perspektyva valdžiai buvus nebuvus?

Kalbant apie mišką, reikėtų suvokti, kad jis yra didžiausias valstybės turtas ir ekonomine, ir ekologine, ir sveikatinimo, pagaliau mūsų tautos išlikimo prasme. Jau ketveri metai, kai visiškai nebegirdžiu, kad būtų apie tai šnekama, nors visiems dera suvokti, kad visi veiksmai jo teritorijoje turi būti itin atsakingi. Bet kuriuo atveju miškas nėra įsivaizduojami eurai ant šakų, su tokiu požiūriu susiduriame šiandien.

Visais laikais miškas lietuvį rengė, šildė, teikė jam pragyvenimo šaltinį ir namus. Lietuvis be miško – ne lietuvis, jo santykis su mišku mūsų tradicijoje yra be galo atsakingas ir be galo jautrus. Ir jo metafora Lietuvos atžvilgiu labai iškalbinga, nes valstybėje mes matome daug pūlinių, kitaip tariant, negatyvių reiškinių. Ir užuot juos užkardę, puolame tvarkyti tik tada, kai jie susprogsta. Aš manau, kad mūsų tautos būklė šiandien yra būtent tokia.

Tautos ar jos vairininkų?

Mes labai keikiam valdžią, bet niekada valdžia nebuvo gera ir turbūt niekada nebus. Paprastai ji renkama ir išrenkama daugumos valia, o Lietuvoje, kur rinkimų teise naudojasi mažuma rinkėjų, praktiškai turime jau kelintą kartą mažumos išrinktą valdžią. Natūralu, kad diduma, kuri neina balsuoti, kuri nedalyvauja Konstitucijos teikiamame demokratiniame procese, visada bus nepatenkinta ir reikš nuomonę, kad toji valdžia yra niekam tikusi. Tačiau logiška paklausti, ar tas, kuris nedalyvauja jam suteiktoje valdžios rinkimo procedūroje, turi teisę kritikuoti? Juk jeigu nedalyvauji procese, tai gal gali ir patylėti, ragaudamas savo pasyvumo vaisius?

Mano nuomone, žmonės esti nepatenkinti valdžios veiksmais pirmiausia dėl to, kad valdžios ir rinkėjų tarpusavio ryšys yra nutrūkęs. Man susidaręs įspūdis, kad Seimo nariai su rinkėjais bendrauja diferencijuotai, tai yra, vienos partijos atstovai bendrauja su savo rinkėjais, kitos partijos atstovai irgi palaiko ryšį su savo elektoratu, – sambūvio, diskusijos, kur, sakysim, susieitų visų politinių spektrų, visų politinių jėgų atstovai, bent aš neįžvelgiu. Gal dėl to pas mus tiek daug nesusikalbėjimo, tiek įtampos, nes paties kalbėjimo nėra. Aš vis lyginu dabartinę situaciją su valstybės kūrimosi pradžia, nors tai gal būtų ir nelabai teisinga, nes užaugo kita karta, bet tuomet Sąjūdžio atstovams Aukščiausioje Taryboje nekildavo mintis susitikinėti vien su Sąjūdžio žmonėmis, – visada būdavo bendri mitingai, bendri susirinkimai, bendras tikslas.

Valdžia nesišneka su žmonėmis, bet galbūt kalbasi su signatarais?

Na, Seimo pirmininkė prieš Kovo 11-ąją treti metai iš eilės organizuoja susitikimą su signatarais. Visiškai mūsų ignoruoti neignoruoja, bet jei klaustumėt, ar mes reikalingi Lietuvos valstybei, sakyčiau, nelabai, nes niekam nereikalinga kritika. Signatarai labai dažnai kalba tiesiai šviesiai, be užuolankų, ko, valdantieji nei partijos viduje, nei tarp rėmėjų niekada išgirsti negalės…

Juo labiau, kad dėl to apšaukti „vatniku” ar „putinistu” signatarą lyg ir nepatogu?

Taip, būna kartais, už akių ima ir pavadina, bet dažniausiai marginalu, – esame neparankūs, bet, norint judėti į priekį, norint spręst užsigulėjusią problemą, liūną turi sujudinti. Jeigu jo nesujudinsi, niekas ir nevyks. Iš pradžių, žinoma, būna daug nepasitenkinimo, priekaištų, kad programoje nieko panašaus neparašyta, tačiau, pasitaiko, kad būnam išgirsti, pasitaiko sulaukti judesio, kad ir gynybos klausimais.

Sakoma, kad nuo Sąjūdžio laikų visuomenė dar nebuvo taip susipriešinusi, kaip mūsų dienomis. Ar tai nebūdinga ir signatarams?

Nors ir būdami skirtingi, anuomet buvome labai vieningi. Ir šiandien galiu atsakingai pasakyti, kad signatarai, mąstydami skirtingai, tebeturi bendrą vardiklį – Lietuvos valstybingumą. Tai mums svarbiausia. Kita vertus, metams bėgant žmogus keičiasi ir, užuot buvę draugiškesni vienas kitam, kokie esti senyvo amžiaus žmonės, dažnai stokojame pakantumo vienas kito atžvilgiu. Bet durys užsitrenkia, paskui vėl atsidaro ir labai dažnai pasakoma „atsiprašau”…

Pastebite, kad žmonės iki šiol linkę idealizuoti signatarus?

Mūsų signatorystė, deputatystė tęsiasi iki šiol. Gal tik treji metai, kai nebegauname laiškų su prašymais padėti sprendžiant sudėtingas kasdienes problemas, patarti, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje…

Niekas nepaprašė įvertinti signatarės Nijolės Oželytės, išplūdusios Romualdo Ozolo atvaizdu nešiną jaunuolį, pasielgimo?

Ką aš galiu komentuoti? Pirmiausia, reikia turėti mintyje, kad ji yra aktorė, o kiekvienam aktoriui reikia scenos. Kai žmogus prisipažįsta, kad iki 1990 metų nežinojo, kad buvo Lietuvos okupacija, aš tokio žmogaus suprasti negaliu. Lygiai taip pat man sunku suprasti, kad jeigu dainą padainavai, jau esi žvaigždė, jeigu kažkokį vaidmenį atlikai, esi žvaigždė, bet štai jeigu tu esi inžinierius, atradėjas, jeigu mokslo srityje pasižymėjęs, tu nesi jokia žvaigždė, nors mūsų gyvenimus keičia būtent tokie, o ne momentiniai žmonės. Kai kino žvaigždė priimama į komunistų partiją liepą, o rugsėjo mėnesį ji – jau kompartijos CK narė, daugiau nieko nekomentuoju, tuo viskas pasakyta.

Galėtumėte pasakyti, kodėl iki šiol iš mirties taško Seime nepajuda klausimas dėl dekagėbizacijos?

Šis sovietinės sistemos palikimas labai skaudus, jis neišspręstas iki šiol. Dabar kaltina mus, kodėl mes Aukščiausiojoje Taryboje (AT) nepriėmėm dekagėbizacijos įstatymo, bet aš konstatuoju faktą: AT gyvavo viso labo 2 metus ir 8 mėnesius; per tiek laiko valstybės sukurti neįmanoma. O kodėl niekas nesistebi, kad Seimas per šitiek kadencijų nepasistūmėjo šiuo klausimo nė per žingsnį? Matyt, todėl, kad žmones su „uodega” labai paprasta valdyti: tereikia leisti jiems pajusti, kad tuoj tuoj bus priminta ant „uodegos”, ir jie paknopstomis puola patarnauti.

Prisimenu, buvo kokie 1996 ar 1997 metai, kai vienoje draugijoje man išsitarus, kad Lietuvoje labai aktyviai veikia penktoji kolona, vienas mūsiškis perspėjo: Birute, daugiau apie tai niekada ir niekur nekalbėk. Galvoju, kodėl, jeigu akivaizdžiai taip yra. Matyt, šita tema neparanki nei jokiai partijai, nei politikams. Nuo aukščiausių pareigūnų šis klausimas tildomas ir užglaistomas: nieko čia nebuvo. O aš manau, kad istoriniai dokumentai vienu ar kitu atveju vis tiek išlįs į dienos šviesą, nepaisant to, kad svarbiausių asmenų bylos turbūt laikomos Maskvoje. Bet Maskva irgi gali keistis ateityje.

Nors pagal Kovo 11-osios Lietuvos Konstituciją valstybę kuria Tauta, tačiau realybė verstų manyti, kad valstybę tvarko partijos?

Tam tikra prasme – taip. Visuomenė Seime yra atstovaujama partiniu principu, o partijose, kur toli iki demokratijos, jau esti susiklostęs savas branduolys, drįsčiau sakyti, klanas, kurio siekis – išsilaikyti valdžioje. Taip susidaro grupės, kurios pas mus visą laiką yra valdžioje. Nieko nauja: nors žmonėms suteikta galimybė balsuoti ir reitinguoti, bet kadangi žmonės neina į rinkimus, tai negalime pasakyti, kad visa Lietuva išsirenka sau valdžią.

Kita vertus, visuomet valdžia yra atsakinga už tai, kas vyksta šalyje, ir turi bendrinti savo nuomonę ir veiksmus, nes ji išrenkama bendriems valstybės reikalams ir bendroms piliečių problemoms spręsti. Tie sprendimai turėtų tenkinti daugumą, jeigu ne visus, tačiau mes šito dažnai pasigendame, nes susidaro įspūdis, kad pirmiausia rūpinamasi partijų reitingais, o ne bendraisiais reikalais. Man juokingai skamba kvietimas partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, pavyzdžiui, švietimo ar nacionalinio saugumo atžvilgiu. Man ne juokais kyla klausimas, o kam tada reikalingas Seimas, kuris nesugeba rasti susitarimo. Aš manau, kad mūsų politikai turi tuo susirūpinti. Kaip ir tuo, kad demokratinė valstybės valdymo sistema pastaruoju metu tolsta nuo demokratijos principų. Ši tendencija būdinga ne tik Lietuvai, – daug kur Vakaruose demokratinė sistema yra imitacinė, bet pasaulis nieko gudriau už ją nesugalvojo, todėl mūsų uždavinys – ją tobulinti.

Ne kartą esat kalbėjusi apie Tautos išlikimo strategiją, siūliusi steigti valstybės raidos centrą. Ar buvote išgirsta?

Ne, niekada. Tai daugeliui visiškai neįdomi tema, besikertanti su Europos ir Vakarų pasaulio orientyrais. Pasikartosiu, mes esam atsidūrę tautų mėsmalėje ir kad išliktume šitoje mėsmalėje, kad mūsų nesumaltų, kad neišnyktume, kad nebūtume suniveliuoti, turime turėti nugarkaulį. Ar Lietuvoje formuojamas valstybės nugarkaulis? Gal nuskambės žiauriai, bet būtent Rusijos pradėtas karas Ukrainoje mums priminė, kad mums tiesiog būtina jį turėti; iki tol tai buvo visiškai nesvarbu. Bet kokių aukų prisireikė Ukrainoje, kokio trinktelėjimo reikėjo per mūsų smegenis, kad suvoktume: mes turime ginti savo šalį.

Atvirai pasakysiu, man juokinga girdėti klausiant, ar gintumėt Lietuvą, nes kai kas nors užsimoja griauti tavo namus, tu visada juos pasirengęs ginti ir gini juos visada. Kad bėgtum iš savo namų rankas iškėlęs, to Lietuvos istorijoje dar nebuvo, nepaisant kalbų, kad „1940 metais nebuvo iššautas nė vienas šūvis”. Po karo mes iššovėme, ir gana daug.

Šitam kontekste yra įdomūs ir kiti skaičiai. Kas išėjo į mišką pas partizanus? Kaimas. Ne miestas. Apskritai lietuvių civilizacijos pagrindas yra kaimo kultūra. Laikas susimąstyti, ar mūsų kaimas šiandien stiprinamas? Deja, panašu, jog priešingai. Suprantu, gal šiandieniniam jaunimui keistai nuskambės mintis, kiek daug reiškė lietuviui turėti savo žemės, nesvarbu kiek, bet turėti. Ta sąvoka turbūt sunkiai suprantama ir miestiečiui, gyvenančiam daugiabutyje, tačiau vis dėlto pandemija parodė, kad žmogus yra veikiamas ir iš pasąmonės išplaukiančių intencijų, – iš miesto jis bėgo į sodybą, sodo namelį – bėgo prie šaknų, ten, kur jautėsi saugesnis ir kur jam buvo ramiau. Dabar iš viso apie žemės ūkį beveik nieko nebegirdime, tarytum tokia ūkio šaka neegzistuotų. Ar mums nėra svarbu išlaikyti kaimą gyvą, stiprinti jo bendruomenę? Pasižiūrėkit, kai lietuvių kalbą reikėjo gelbėti, kai buvom rusinami, kas gelbėjo? Kaimas. Kai reikėjo ginti Vasario 16- osios Lietuvą, kas ėjo? Kaimas. O dabar? Mūsų šaknys tikrai nėra daugiabutyje. Skamba sarkastiškai groteskiškai, bet tai yra tiesa.

O Nepriklausomybę atkūrė irgi kaimas?

Išeiviai iš kaimo, susibėgę į Aukščiausiąją Tarybą. Grynakraujų miestiečių, patikėkite, buvo nedaug. Nežiūrint to, kad 60 signatarų buvo vilniečiai, bet jie visi atvykę mokytis į Vilnių ar į Kauną. Tarp kitko, kontingentas buvo elitinis: 26 atstovai su mokslo vardais, 42 – su moksliniais laipsniais.

Jeigu ne Ingridos Šimonytės vyriausybė yra „geriausia, kas galėjo nutikti ir nutiko Lietuvai per Nepriklausomybės dešimtmečius”, tai tada kas?

Akivaizdžiai teigiamas dalykas yra tai, kad karas privertė susivokti, jog valstybei būtinas nugarkaulis. Jis priminė mums, kaip reikia saugoti savo kalbą, istoriją, tradicijas, saugoti savo valstybę. Kad ir kas būtų, niekada nepalikti to savieigai, net turint galvoje, kad federacinės Europos Sąjungos idėja jau yra pasmerkta. Aš niekaip negalėjau įsivaizduoti anglo ar prancūzo, kurie laisva valia atsisakytų savo šaknų. Vadinasi, mums visiems Europos Sąjungoje reikia rasti bendrabūvį, kuris tenkintų abi puses. Ne tik prancūzą, ne tik vokietį, bet ir lietuvį, latvį, estą, rumuną ir bulgarą…

4.5 8 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
40 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
baisu

guglinkit „Orbanas prasitarė, kad Vakarai diskutuoja apie karių siuntimą į Ukrainą”

Dzeikas

Senai laikas.
Ukraina yra agresijos auka ir turi teise paprasyti KARINES pagalbos ir tokia pagalba gauti.
Kaip kad Kuveitas 1991m.

dzeikui

donbaso rusai yra kijevo rados žydų ir žydo prezidento auka, jei prezidentas būtų buvęs ukrainietis arba rusas ukrai noje skerdynių nevyktų, net neabejoju

Dzeikas

Viesai masturbuotis nedera net verbaliai

dzeikui

tiesa akis graužia?

Pastabus

..susikisk ta savo ‘tiesa’ kur saule nesviecia,idijote…

Tai

Dzeikas labai pastabus, todėl akis ir gaužia!

Pastabus

…’gauzia gauzia’,kvaileli…

Tai

gaužia, tą tavo subinę, oi kaip gaužia! Pedofile nuo NS

Pastabus

..o jau sierpa ar iskakojai,sikna isdraske,kaip daba eisi pas bartoskieviciu su acu…

stasys

siuskit NX ta guglintoja , sena xuilo perekšlė iškudakavo ‘sensacija’.

T0mas J.

Nacionalinio susivienijimo valdyba, informuokit skaitytojus – kaip jūs užėmėte tinklapį TIESOS.lt? Kokia yra tinklapio REDAKCIJA? Kokie redakcijos kontaktai: telefonas, el. pašto adresas?
Atrodot tarsi kokie vagys ar piratai – užsislaptinę, pasislėpę. Bijot kažko?

Pastaba susireikšminusiai žurnalistei

Šiou atveju ne ,,miškininkystės terminologija”, o terminija…

Marius

Tušti pliurpalai iš moters, nepanašu, kad gimdžiosios, ačiū, kad bent netapo Valionė. Aha, 1985 metais įstojo į Tarybų Sąjungos komunistų partiją, tai kaip čia gaunasi? Žinojo apie okupaciją, bet įstojo į komunistų partiją? Post factum dabar dedasi žinojusi. Susirūpino kaimu… aha 30 metų chaoso kaime su nesibaigančia reforma, kuomet dar Aukščiosioji Taryba nusprendė paversti žemę kilnojamu turtu ir išdalinti trihektarinkams, ir tuo pačiu dalinti žemę ūkininkams pagal TSRS fermerystės įstatymą. Medici, cura te ipsum! Tokie žmonės mane užknisa. Kol tokie asmenys mokins lietuvius, Lietuva tikrai išnyks. Ir dar klausimas: ar ji kartais nėra rentininkė?

Marius

Paieškojau. Taip, tai šlykšti veidmainė-rentininkė. Puikiai atsimenu, kad dalyvavę kandidatai į 1990 metų rinkimus žadėjo jokių privilegijų sau… https://www.valstietis.lt/mob/archyvas/rentos-lygesniems-uz-lygius/13558

habilitâs

Tačiau logiška paklausti, ar tas, kuris nedalyvauja jam suteiktoje valdžios rinkimo procedūroje, turi teisę kritikuoti? Juk jeigu nedalyvauji procese, tai gal gali ir patylėti, ragaudamas savo pasyvumo vaisius?  ∞  Paklausti galima, tik tokiame klausime logikos nėra. Teisę dalyvauti ar nedalyvauti valdžios rinkimo procedūroje suteikia Konstitucija. Nesinaudojimas viena konstitucijos teise, neatima iš piliečio kitos konstitucijoje suteiktos teisės – turėti ir reikšti savo nuomonę, taip pat ir kritikuoti.  Ar tiktai pasyvumo vaisius, t. y. nedalyvavimas procese, konkrečiai – valdžios rinkimo procedūroje, sukuria kritikos objektą (precedentą)? Kas būtų pasikeitę pav., Vilniaus m. mero rinkimuose, jei į rinkimus būtų atėję 99,98 % rinkėjų? Kandidatai būtų gavę daugiau balsų, tačiau pasirinkimas liktų tas pats, tad koks skirtumas tam, kuris nedalyvauja procese, jei tarp kandidatų nemato… Skaityti daugiau »

ve ve

nušvitimas aplankė

Pastabus

…tu tai tikrai negintum,parse../tuos ginancius,pats pabeges,vel vadintum banditais….,fui,kaaakius/.

Jules

Taip, p.Habilitai, nebalsavę turėtų mažiau liežuvį laidyti. Aš, pavyzdžiui, balsavau už NS, todėl ir kritikuoju, bet kol kas ne NS, nes neturiu dėl ko kritikuoti, nebent dėl akademinio nuotolio runkelių atžvilgiu, o reiktų jų nebijoti ir juos šviesti, mokinti, auklėti, kol nevėlu, kol neatėjo čia vėl okupantas, nes valdžia tam akivaizdžiai ruošiasi.

habilitâs

Prie to paties 
 
Kai nori nenori turi savęs paklausti, ar buvo teisūs tvirtinę, kad Kovo 11-osios Lietuva taip ir nebuvo sukurta, klausia žurnalistė.  
… 
Šiandien per Lietuvos radijo žinias pranešė apie reitingus vasario mėnesį: 
G. Nausėda – 20,1 %; 
I. Šimonytė – 10,1 %; 
I. Vėgėlė – 8,3 %. 
Iškart kyla klausimas, o kas tą Kovo 11 – osios Lietuvą galėtų sukurti? Tie, kurie antru pretendentu į šalies vadovus mato dabartinę premjerę?! 

Kelias per dykumą

Mūsų tautos uždavinys yra išsigydyti,išsilaisvinti iš alkoholizmo,girtuoklysčių pančių.Daug metų Lietuva buvo,yra viena iš pirmaujančių pasaulyje alkoholio suvartojime šalių.Alkoholizmas labai paveikė visos mažos tautos Lietuvos tiek geriančių ,tiek jų artimųjų gyvenimus,vystimasi protinį,politinį,psichologinį,kultūrinį,ekonominį .Kodėl šalis tokia liūdna ir nusiminusi,linkusi nespręsti savų problemų,o spręndžia svetimas,dar nusivylusi,vis neatrandanti savo tapatybės,vis kažką daro ,bet sunkiai viskas sekasi,švietimo ir socialinės nesibaigiančios pertvarkos, amžinos nacionalinio stadiono statybos ,visokie (tuoj padarysim,pastatysim) atominiai projektai(girto pažadai?)ir vis gūžiasi Lietuvėlė po Briuselio įsakymais ,puola greit juos vykdyti net neapsvarsčiusi( girto tėvo ,vyro baimė?).O,kaip liguistai Ukrainą,mamą? gelbėja nuo ruso,girto?,tiesiog lyg vaikas klykia,metasi į patį kovų sūkurį mamos ginti. Taip lietuviai pasimetę,pasiklydę ne tik tautose,bet ir savyje.Viskas slypi detalėse,o vis negalinčią dvasiškai,politiškai subręsti Lietuvą ištikusi alkoholizmo bėda net ne detalė,bet visas kultūrinis,psichosomatinis blogio mechanizmas,fenomenas,kuris… Skaityti daugiau »

Dzeikas

Ponuli, pozymius ivardijote teisingai, o isvados – kvailos.Tik , kaip minejote, alkoholio apnuodytos smegenys tokia isvada galejo padaryti.
Lietuviai, ir kitos tautos( tautos ,ne vyriausybes) noriai palaiko Ukraina, nes UKRAINA KAUNASI.Lygiai kaip Saakasvili gavo kreditus is JAV nes irode savo ryzta vykdyti reformas ir kovoti su korupcija.
Lietuviai pluduriuoja eketeje ir reiskia pasauliui pretenzijas , kad tas pasaulis Lietuvai skoöingas nes milijonas lietiviu pabego i ta pasauli ir savo darbu turtina ta pasauli.Banku kondomas kuris siuo metu vierchas ant Lietuvos tai igarsino.
Tai ponuli, tokie – nahier niekam nereikalingi. Kaip ir alkoholikas prasantis ant pohmielo.Tokiam duos pochmielui, bet niekas negydis.

Pastabus

…geriantis zmogus yra sventas zmogus.Sovietmecio auksine taisykle.Utrom vypyl,dienj svobodnyj…..

Tai

prisisiurbei su juliumi Milaičiu, baltarusiško kontrabandinio, ir kaifuoji čia 25 valandas per parą, leisdamas trydą prie komentarų!

Pastabus

…vsio xuinia,svarbu,kad tu ja valgai,xa xa xa…

Al.

,, Juk jeigu nedalyvauji procese, tai gal gali ir patylėti, ragaudamas savo pasyvumo vaisius?” Jei nėr už ką balsuot, kas iš to dalyvavimo ? Net šiokia tokia alternatyva, kaip NS, dalyvavo tik keturiuose miestuose. Ir jei reikalaujat aktyvumo iš eilinių rinkėjų, tai kodėl nepareikalauti aktyvumo iš tų mokslo daktarų ir signatarų – ką jūs padarėt, kad turėtume galimybę rinkti padorius žmones ?
 
,,Galėtumėte pasakyti, kodėl iki šiol iš mirties taško
Seime nepajuda klausimas dėl dekagėbizacijos?” Kai Čepaitis siūlė
liustraciją, jūsų laikraštis pranešė, kad Čepaitis kgb agentas. Nes, aišku,
kad, jei važiavo į užsienį, tai turėjo pasirašyti popieriuką čekistams. Taigi,
klausti reikia Respublikos vado – kodėl jis sutrukdė pradėti liustraciją.

Hildegarda

Koks to laikraščio pavadinimas?

Al.

Respublika

Prašalietis

Kas lansberginiame durnių laive yra juokingiausia, kad ir po 30 metų buvę Lietuvos kompartijos ir KGB didesni ar mažesni profesionalūs vaiduokliai, kurie dalinai užimaskavę ar visiškai 75 metams save užslapstinę, kurie po įvairiomis „politinėmis” spalvomis nuo 1990 metų stumdosi prie valdžios lovio „ieško ir niekaip neranda atsakymo, kodėl KGB vaiduoklis vis dar šmėkšo ir šmėkšo iš valdžios patamsio?…”

Pastabus

taip.

stasys

kai vaidenasi šmėklos Prašalieti reikia persižegnoti tris kartus ir sukalbėti ‘tėve mūsų’ .Aišku ir po to nėra jokios garantijos jog padės , bet kad KBG užslaptinti atstos tai tikrai , patikrinta .

Dzeikas

Straipsnio turinys neatatinka uzvadinimo.
Straipsnyj daug teisingu bet padriku minciu. Kai kurioms noriai pritariu.
Taciau komentuoju straipsnio uzvadinima:
Autoriai kontr klausimas:
Tautai islikti BET KURIOMIS SALYGOMIS? Tame tarpe isdavystes, tapimo Judu , issigimimo kaina?
Nes autores zodziai implikuoja butent toki konteksta. Ir, priminsiu, Lietuvos kolaborantai , dave butent toki atsakyma i si egzistencini klausima 1940m

Pastabus

..kazi,kas ta tautu mesmale pagamino,ypac musuose…

Pastabus

žydas švabas su švabizmu ir valstybių sunaikinimu ir žmonių sunaikinimu.

Pastabus

…teks tau,varguoli,mirt nuo swaaaaabo rankos,ruoskis…..

Šlykštu ir tiek

Pagoglinkit – “O. Šurajevas: “Zuokai, čiulpk b*bį” (N16 video)”.
https://bukimevieningi.lt/o-surajevas-zuokai-ciulpk-bybi-n16-video/

Šis vaizdo įrašas yra įrodymas, kad Lietuvoje neegzistuoja teisė, o įstatymai yra lygūs ne visiems. Landsbergių šaikos atstovai nebaudžiami gali viešai, šaipytis, provokuoti, keiktis, naudodami rusiškus keiksmažodžius. Policija į juos nekreipia dėmesio, nes galimai VRM ministrės Agnės Bilotaitės nurodymu jiems yra liepta užsimerkit ir viso to nematyti.

Šį kartą Ingridos Šimonytės numylėtinis Olegas Šurajevas viešai socialiniuose tinkluose platina vaizdo įrašą, kuriame kandidatui į Vilniaus merus Artūrui Zuokui jis siūlo čiulpti bybį ir netgi grasina, kad jam to nepavyks išvengti. Savo seksualines fantazijas viešai demonstruojantis (ir galimai iškrypėliškų polinkių turintis) klounas – provokatorius jaučiasi nebaudžiamas ir giriasi, kad Zuokas jam nieko nepadarys.

Tirštas vakuumas

Tiktai tąjį Šurajevo pasisakymą žiūrėkit ne per kremlinį-ragelskinį-jedintsvinį ,,Būkime vieningi” o per ,,Nepatogi tiesa”.

Pastabus

..zuokes vietoj,ta siur siur nudaigociau kur uz kampo ir fsio,atmusciau kepenus,kad ir iki teismo nenukeblintu,praeitu bet koks noras issidirbineti…,begtu pas arkle verkt…..mama mama,mani bernai skriaudz……,xa xa xa

Jules

„Vadinasi, mums visiems Europos Sąjungoje reikia rasti bendrabūvį, kuris tenkintų abi puses. Ne tik prancūzą, ne tik vokietį, bet ir lietuvį, latvį, estą, rumuną ir bulgarą…” – vansi mums visiems reikalinga okupantų kalba. Karą juk laimėjo dvi ne europinės kilmės super galybės, tiesa? Prancūzija irgi okupuota, ne tik Vokietija. Italai, va, bando kapstytis ir gal išsikapstys.

Pastabus

..nemiga tave veikia nelabai kaip…,geriau skaiciuok avelas…tik nezinau,danguj ar ant zemes esancias…

40
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top