Pasibaigus pirmajai Sinodo savaitei Vatikano radijas pristato kelių Sinodo Tėvų pasisakymus žiniasklaidoje apie Sinodo darbą, regionų, kuriems vyskupai atstovauja, aktualijas.
Dienraščiui „Avvenire“ italas kardinolas Gualtiero Bassetti sakė, jog jam Sinodo pranešimuose padarė įspūdį dėmesys moterų vaidmeniui – įdomus diskursas iškilo keliuose pasisakymuose apie moters vaidmenį Bažnyčioje ir visuomenėje. Paprašytas trumpai apibūdinti Sinodo vaizdą, jis pasakojo, kad Sinodo dalyviai kasdien turi prieš akis gyvą liudijimą apie tai, kas yra šeima. Prieš akis turint keturių mėnesių Davide, jauniausią Sinodo dalyvį, šalia jo tėčio ir mamos, kuri kartais išeina iš salės jį pamaitinti, nereikia didelių teorinių diskusijų bei paieškų, kaip moksliškai apibūdinti šeimą. Beje, niekada Sinode iki šiol nebuvo dalyvaujančių tiek daug pasauliečių ir šeimų. Pasak kardinolo, Sinodas pastoracinis, tačiau tai nereiškia, kad negali būti liečiami ir doktrininiai aspektai, kad būtų pagilinti.
Kartais sakoma, kad yra tikrasis Sinodas ir kitas – sukurtas žiniasklaidos. Komentuodamas šį žurnalisto teiginį, kardinolas Bassetti atsiliepė, jog svarbu yra atvirumo, pasitikėjimo, galimybės kalbėti laisvai atmosfera. Bažnyčiai visada buvo būdingos diskusijos. „Bažnyčia yra ne pelkė, o banguojanti jūra, kur bangas kelia Dievas ir žmonių problemos. Tačiau galiausiai nugalės bendrystė“, – apibendrino Bassetti.
Filipinų kardinolas Manilos arkivyskupas Luis Antonio Tagle, kalbėdamas apie Sinodo dokumentą, paminėjo, kad tikėtina, jog dokumentas veikiausiai bus „nukankintas”. Kalbėdamas su žurnalistais, kardinolas sakė, jog kitaip nebūtų prasmės sukviesti 300 žmonių į Romą, kad jie paprasčiausiai pasakytų: „Taip, taip ir yra“.
Manilos arkivyskupas, kuris yra vienas Sinodo pirmininkų sakė, kad pokyčiai Sinodo metoduose sukėlė tam tikrą sumaištį. Kritikos tikėtasi ir ji labai sveikintina, o dokumentas, kurį turėtų parengti Sinodas, turi būti aiškus, paprastas, realistinis. Kai kurios grupės išreiškė pageidavimą, jog jame būtų daugiau Biblijos citatų, aiškiai patvirtinamas Bažnyčios mokymas, pateikiama daugiau ankstyvosios Bažnyčios teologų citatų. Į tai kardinolas atsakė, kad tekstas turėtų būti labiau pamokantis ir padrąsinantis, o ne daugiažodžiaujantis. Pripažįstama, kad dokumentas turėtų vengti bažnytinio kalbėjimo stiliaus, ypač jei norima, kad jį suprastų jauni žmonės, kurių formacija gali būti paprastesnė.
Etiopijos kardinolo Berhaneyesus Souraphiel nuomone, Sinodas turi patvirtinti Bažnyčios mokymą kai kuriose srityse, tačiau turi pabrėžti Dievo gailestingumą ir nesmerkti kito, kuris turi skirtingas pažiūras. Rytų Afrikos regiono vyskupų konferencijos vadovas sako, kad jis ir kiti Afrikos vyskupai nori turėti galimybę kalbėti Sinode savo žmonių vardu, savo balsu, ne per kitus. Jis priminė popiežiaus Benedikto XVI pasisakymą vizito Kamerūne ir Angoloje 2009 m. metu. Benediktas XVI tuomet sakė, kad Afrika yra dvasinis pasaulio plautis, Afrikos žmonės turėtų saugoti vertybes ir jas perduoti būsimoms kartoms. Tad afrikiečiai atranda savo vertybes, dalijasi jomis, saugo, ir Afrika dabar išties turi savo balsą.
Tarp 272 Sinode apie šeimą dalyvaujančių vyskupų penkiasdešimt keturi yra iš Afrikos kontinento. Prancūzų savaitraštis „Famille Chrétienne“ paskelbė interviu su vienu iš jų – vyskupu iš Benino Eugenijumi Kirilu Houndekonu.
Paklaustas apie pirmąsias Sinodo dienas, ganytojas iš Afrikos pripažino, kad sumaišties buvo, kad pozicijos galėjo greitai pasidalinti į du polius, kad kilo įvairių klausimų: koks yra Sinodo tikslas, kokia popiežiaus pozicija, ar Sinodas skirtas atsakinėti į žiniasklaidos klausimus ar apmąstyti šeimą, kaip iškelti krikščioniškąjį paveldą ir jį parodyti šiandien?
Šiame kontekste popiežiaus Pranciškaus antradienį pasakyta kalba iš tiesų labai nuramino. „Gal ne visi liko patenkinti, bet dauguma, su kuriais jam teko kalbėti, buvo iš tiesų nuraminti“, – sakė vyskupas Houndekon pridūręs, jog popiežiaus žodžiai padėjo neskubėti, suprasti, kad dabar tik pradžia ir kad išvadoms ne laikas. „Popiežius suvaldė sutrikimą ir vėl nustatė kryptį. Tai svarbu, nes tai popiežius sušaukė vyskupus. Jis nori padėti savo bendradarbiams, skirtingiems, mąstyti ir padėti atrasti žodį, kuris paliečia ir yra tvirtas. (…) Popiežius yra ir arbitro, ir taikytojo vaidmenyje“.
Pasak ganytojo iš Benino, afrikiečių vyskupai dažnai kartu mąsto apie šeimą. Nors negalima pasakyti, kad yra priimti tvirti nusistatymai, tačiau dauguma mano, jog nėra pakankamai naudojamasi Bažnyčios minties apie šeimą lobiais.
Paklaustas apie Komunijos antrą kartą susituokusiems davimą, vyskupas pripažino nematąs to pagrindo, atitikimo Dievo Žodžiui ir Dievo valiai. „Kita vertus, nereikia manyti, kad negalėjimas priimti eucharistinės Komunijos yra atskyrimas nuo Bažnyčios. Taip tikrai nėra. Reikia geriau ruošti santuokai ir geriau dvasiškai lydėti tuos, kurių situacija nebepataisoma“.
Klausiamas, ar ganytojai iš Afrikos nesijaučia kaip nors nustumti į šalį, vyskupas Houndekon pasakė, kad ne: tiek šiame, tiek praėjusių, 2014 metų, Sinode, kuriame jis pats dalyvavo, vyskupai afrikiečiai pasisako plačiai ir aktyviai. Yra ir specifinių afrikietiškų problemų, tokių kaip daugpatystė, poligamija.
Anot vyskupo, Afrika pačia savo kultūra kvėpuoja Dievu. „Pas mus daug kas, – sakė jis, – turi vardą, kuriame minimas „Dievas“. Dievas yra mūsų gyvenime ir mes nebijome pasakyti Jo vardo. Mes nebijome ginti Jo nuostatų. Afrika šiam Sinodui gali suteikti savo visišką prisirišimą prie tikėjimo (…). Dieviškoji tikrovė liečia mūsų odą. Gyvenimas Afrikoje kvėpuoja Dievu ir vyskupai afrikiečiai nebijo ginti pozicijų, kurias Europoje sunku pasakyti arba reikia pasakyti paslėptais žodžiais. O mes kalbame laisvai“, – kalbėjo vyskupas Houndekon.
„Sinodas vyksta broliškoje, ramioje atmosferoje, – sako brazilų kardinolas Odilo Pedro Scherer, – nors kyla ir klausimų, kur išryškėja skirtingos pozicijos, priklausomai nuo kultūrų, pasaulio regionų, kur skiriasi ir šeimų situacija, ir sielovada. Ganytojas atstovauja Bažnyčiai, kuri labai gyvybinga žvelgiant iš šeimų pastoracijos pusės.“
Koks Brazilijos indėlis Sinode? Pasak kardinolo, Brazilija turi atsiliepti į tuos pačius iššūkius kaip Europa ir kitos pasaulio dalys – mažėja santuokų, daugėja skyrybų, vyksta debatai apie genderizmą, homoseksualių asmenų poros nori būti pripažintos kaip „tikros“ šeimos. Šeimų gyvenimas trapus, slegiamas ekonominių, politinių veiksnių, šeimos silpnai ginamos įstatymiškai. Tačiau siūlymas iš Brazilijos ganytojų pusės – kurti šeimų asociacijas: paskiros šeimos buriasi į grupes, šios vėliau formuoja asociacijas, kurios gali geriau atstovauti šeimoms politiniuose, viešuosiuose debatuose, kad valstybė, visuomenė suteiktų deramą dėmesį šeimai. O ši iš savo pusės galėtų vykdyti savo misiją, tarnystę žmogui ir visuomenei.
Vyskupas Enrico Solmi, Italijos vyskupų konferencijos komisijos šeimos klausimais pirmininkas, dalyvaujantis Sinode, pristato iššūkius, su kuriais susiduria pastoracija Italijoje. Vyskupas paragino katalikus, kurie darbuojasi politikos lauke, atidžiai klausytis sąžinės balso, nepasiduoti partijos dinamikai, nes nebegalima slėptis, metas prisiimti didelę atsakomybę.
Pasak vyskupo Solmi, Bažnyčios užduotis žvelgti į iššūkius Viešpaties akimis, dabar šeima galų gale jau yra įtraukiama į Bažnyčios DNR, o ne jai suteikiama erdvė Bažnyčios viduje. Toks mentaliteto pokytis formuoja kitokią pastoraciją.