Į rinkėjų sąrašą įtraukiami ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet visi piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Lietuvoje, ar yra emigravę, todėl išeina, kad rinkėjų skaičius sąraše svyruoja nuo apie 2,4 iki 2,6 mln. rinkėjų. Paskutiniuose prezidento rinkimuose rinkėjų sąraše buvo (visi duomenys čia ir toliau paimti iš VRK tinklalapio – skaitytojos pastaba) įrašyti 2 553 335 rinkėjai pirmajame ture, antrajame ture – 2 559 398.
Toks įspūdis, kad rinkėjų skaičius buvo specialiai padidintas žinant, kad artėja referendumas. Įtariu, kad rinkėjų skaičius specialiai buvo padidintas ir 2012 metų Seimo rinkimuose: 2012 m. spalio 14 d., kai kartu su rinkimais vyko ir referendumas, rinkėjų sąraše buvo 2588418, o po dviejų savaičių liko tik 2438641, nors ir referendume, ir rinkimuose dalyvauja ta pati rinkėjų kategorija: „Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Skirtingai nei rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) – juose rinkėjų skaičius gali būti didesnis nei rinkimuose į valdžios institucijas, nes juose gali dalyvauti ir ne Lietuvos piliečiai. Kaip matome, VRK turi labai dideles galimybes manipuliuoti rinkėjų skaičiumi.
Kalbant apie sėkmę referendume, pirmiausia reikia, kad referendumas įvyktų, tai yra, kad ateitų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą – 1 279 700 rinkėjų (pagal paskutinių rinkimų rinkėjų skaičių sąraše; šis skaičius paimtas tik kaip iliustracija – būsimajame referendume jis gali būti ir mažesnis).
Šiek tiek statistikos iš rinkėjų aktyvumo įvairiuose rinkimuose, išskyrus rinkimus į EP: 2014 m. gegužės 11 d. – 1 333 666 rinkėjai, 2014 m. gegužės 25 d. – 1 212 374 rinkėjai; 2012 m. spalio 14 d. – 1 369 909, 2012 m. spalio 28 d. – 875 681; 2011 m. vasario 27 d. – 1 162 599; 2009 m. gegužės 17 d. – 1 393 278; 2008 m. spalio 12 d. – 1 309 767 (rinkėjų sąraše būta 2 696 090 rinkėjų, vienmandačių balsavimo rezultatuose kažkodėl rašoma, kad rinkėjų sąraše yra 2696075), 2008 m. spalio 26 d. – 835 636 (rinkėjų sąraše – 2 581 305 rinkėjai).
Tikriausiai atkreipėte dėmesį į skirtumą 2008 m. rinkėjų sąraše: kodėl pirmuosiuose rinkimuose šis skaičius buvo didesnis, o po dviejų savaičių sumažėjo? Tiesiog spalio 12 d. vyko referendumas dėl senos AE darbo pratęsimo, kuriam, kad jis įvyktų, pritrūko tik 42 221 balsų (iš viso referendume balsavo1 305 825 rinkėjai), nes už AE darbo pratęsimą balsavo net 1 156 738 rinkėjai – nors valdžios atstovai pasisakė prieš ir agitavo nepratęsti AE darbo, jiems pritarė tik 108 798 rinkėjai. Buvusių rinkimų aktyvumą su būsimuoju referendumu sunku lyginti – nė vieni rinkimai nevyko pačiu nepalankiausiu, t.y. vasaros metu, kai nemaža dalis gyventojų atostogauja ir išvyksta iš Lietuvos.
Verta prisiminti: siūlymams pakeisti du straipsnius – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ ir 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ – turėtų pritarti ne mažiau kaip 3/4 piliečių, įrašytų į piliečių rinkėjų sąrašą. Ir tai yra suprantamas reikalavimas – tokiame referendume būtų sprendžiami gyvybiškiausi valstybės egzistavimo klausimai.
Kitais atvejais reikalavimai yra kitokie. Būsimojo privalomo referendumo, įvyksiančio birželio 29 d., klausimai turi nevienodus reikalavimus. Kad būtų pakeisti Konstitucijos 9 ir 147 straipsniai, nustatantys reikalingą parašų skaičių referendumui inicijuoti ir Konstitucijai keisti bei papildyti, turės pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Norint pakeisti Konstitucijos 47 straipsnį, kuriame kalbama apie žemę, reikia, kad jo pakeitimui pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Nežinau, kaip bus vertinamas šis referendumas, kai skirtingų Konstitucijos straipsnių pakeitimai sudėti į vieną nuostatą ir už visus pakeitimus balsuojama kaip už vieną. Vis dėlto manau, kad referendumo klausimai turėtų būti vertinami atskirai, nepriklausomai nuo to, kaip balsuojama. Tokiu atveju Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimui net pagal paskutinių rinkimų rinkėjų duomenis užtektų, jei šiam pakeitimui pritartų ne mažiau, kaip 853 133 rinkėjai su sąlyga, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume. Tai visai įmanoma pasiekti.
Visai kitas reikalas yra su Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimu. Šiuo atveju jau reikia, kad tokiam keitimui pritartų 1 279 700 rinkėjų (pagal paskutinių rinkimų rinkėjų skaičių sąraše). Prognozuojant, kad apie 20–40 proc. atėjusių rinkėjų nepritars Konstitucijos straipsnių keitimui, reikia, kad į rinkimus ateitų apie 1,6–2,13 mln. sąraše įrašytų rinkėjų. Tai, manau, yra iš fantastikos srities, žinant, kiek Lietuvos piliečių yra emigravusių ir kiek emigrantų balsuoja rinkimuose – paprastai apie 13 tūkst. Nors kas žino, gyvenime visaip būna, kartais stebuklai įvyksta.
Todėl nepakeitus Referendumo įstatymo 7 straipsnio „Privalomojo referendumo rezultatų nustatymas“, Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimas per referendumą yra beveik neįmanomas, nes reikalavimai, atsižvelgiant į didžiulę emigraciją ir likusių Lietuvoje gyventojų skaičių, kuriems rūpi Lietuvos reikalai, jau neatitinka šių dienų realybės.
Kai 2012 m. Pensininkų partijos vadovas inicijavo referendumą dėl Konstitucijos ir Referendumo įstatymo pakeitimų, VRK jam siūlė į savo pateikiamus klausimus įtraukti ir reikalavimo dėl sprendimo referendume priėmimo sumažinimą. Bet ar jis nesuprato, ar jam tai nerūpėjo, komisijos siūlymą atmetė. Bet ir pati referendumo iniciatyva buvo juokinga, surinka tik šiek tiek daugiau nei tūkstantis parašų. Panašu, kad tai greičiausiai buvo tik pasireklamavimas prieš Seimo rinkimus.
Be sunkiai įveikiamų barjerų Referendumo įstatyme yra ir vienas geras dalykas, Seimo priimtas 2008 m. balandžio 10 d. – tai 16 straipsnio papildymas, kuriame sakoma: „Informacija apie vykstantį referendumą, jo svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti referendume piliečių skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už arba prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą, referendumo agitacija nelaikoma“. Tai ir pasinaudokime juo, ir net balsavimo dieną – birželio 29 d. – kvieskime rinkėjus aktyviai balsuoti referendume.
Tiesos.lt skaitytoja Emilija