Tiesos lt. siūlo Hagos (Nyderlandų Karalystė) universiteto tarptautinės ir Europos teisės studentės pastebėjimus apie teisės studijas mieste, kuris daugeliui pirmiausia asocijuojasi su Europos teisės sistema.
Olandija – karališka šalis ir, atrodo, tauta turėtų mėgti iškilmingas ceremonijas, tačiau mokymosi įstaigose ceremonijos, kurios neretai būna gaišinančios ir jaunam asmeniui vis dar atrodančios bereikšmės, pakeičiamos į praktines, asmeniškumų ar perdėtų emocijų nekeliančias ir tiesiogiai į studijų programą integruotas užduotis.
Mokslo metų pradžioje, vykstant įžanginei savaitei, 250 teisės studentų dienotvarkė buvo sustyguota iki smulkiausio menkniekio. Pirmąją dieną studentai dalyvavo ekskursijoje po universitetą, susipažino su mentoriais ir savo mažosiomis grupėmis, kuriose yra tik 10 žmonių (tokiu būdu užtikrinama galimybė kiekvienam studentui pasireikšti ir gauti kuo daugiau mentoriaus dėmesio), bei dalyvavo interviu su mentoriumi, kuriame buvo aptarti esminiai aspektai: kodėl tu esi čia, kodėl nori čia būti ir kokią buvimo perspektyvą įžvelgi būdamas čia? Antrąją dieną kiekviena grupė vyko į vadinamąją apylinkių apžvalgos ekskursiją: vieni vyko į Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų tribunolą, kuriame turėjo galimybę susipažinti su tribunolo prezidente ir abiejų šalių arbitrais, o kiti vyko į Roterdame esančią advokatų kontorą, kurioje po pristatymo pirmas užduotas klausimas buvo toks: „Kiek jūs uždirbate per mėnesį?“. Trečiąją dieną studentai dalyvavo ekskursijoje „Madurodam“ muziejuje, kuriame tarp sumažintų įžymiausių Olandijos objektų kiekviena grupė turėjo įvardyti teisės sferas bei galimybes jose dirbti. Ketvirtąją dieną visi susirinko auditorijoje, kurioje fakulteto dekanas vedė pirmąją paskaitą ir apdovanojo geriausiai „Madurodam“ muziejuje pasirodžiusią grupę. Na, o paskutinė diena buvo skirta vakarėliams kartu su dėstytojais paplūdimio baruose, nes pagal Olandijos įstatymus studentams ir moksleiviams draudžiama eiti į universitetą ar mokyklą daugiau nei keturias dienas per savaitę.
Dinamika ir toks darbo tempas tarsi viesulas įsuka visus ir priverčia laikytis disciplinos. Tik pašalinus vieną darbą iš dienotvarkės tuoj pat atsiranda kitas, nes kas dvi savaites privaloma pristatyti rašto darbą, kurių svarbą dėstytojai paaiškina trumpai ir aiškiai: „Teisininkas pinigus uždirba pasitelkdamas žodžių galią“. Prieš kiekvieną susitikimą su mentoriumi privaloma perskaityti ir išanalizuoti pasirinktą bylą, kuri neretai siekia apie penkiasdešimt puslapių, o kiekvieną savaitę laukiantys susitikimai su grupe, kuriuose nesunku prarasti savitvardą dėl atsipalaidavusių olandų, niekaip negalinčių pabėgti iš mokyklos nerūpestingų dienų, vis dažniau priverčia susimąstyti apie suaugusiųjų darbo tempą.
Viską vainikuojantis finalinis ketvirčio renginys – keturi egzaminai, vykstantys lėktuvų surinkimo terminale: taip norima sutalpinti apie 800 teisės studentų ir užkirsti kelią nusirašinėjimui, nes salėje budi apie 10 prižiūrėtojų, o balkonuose stovi dar 5 prižiūrėtojai, pašaliniai daiktai paliekami atskirame kambaryje, o asmens dokumento neturėjimas reiškia egzamino neišlaikymą.
Tačiau sunkus darbas ir kova dėl išlikimo sulaukia saldžių vaisių. Vieną kartą į savaitę vykstančioje paskaitoje „Susitik su teisininku“ studentai turi galimybę išklausyti paskaitą bei susipažinti su teisininkais iš tokių kompanijų, kaip „Shell“, „RedCross“ ar su specialiojo Libano tribunolo prezidentu, per kurio paskaitą auditorijoje stovi mažiausiai du apsaugos darbuotojai. Taip pat kiekvieno ketvirčio pabaigoje rengiamuose Jungtinių Tautų ir Europos Parlamento asimiliacijos renginiuose studentai turi galimybę susipažinti su integruota tarptautinės teisės bei politikos virtuve, įprasminti teorines žinias praktikoje, pajusti ateities darbotvarkės tempą, nes renginys vyksta nuo 09:00 iki 19:00 valandos vakaro, o dėstytojo replika „Sveiki atvykę į teisininko gyvenimą“ tik dar labiau sustiprina smalsumą. Tačiau viską reziumuoja kelionės metų pabaigoje, kurios ir atspindi tikrąją – praktinę – medalio pusę. Pirmųjų metų kelionės tikslas – Briuselis, antrųjų – Ženeva, o trečiųjų – Niujorkas, kurios bene kiekvieną priverčia susimastyti apie teisinės sistemos galią, įtaką bei svarbą visuomenei, supažindina su teisinės sistemos elitinėmis kompanijomis, organizacijomis bei atstovais ir suteikia galimybę užmegzti šiuolaikiniame gyvenime taip reikalingus ryšius.
Rodos, jau nulemta ir nuo pat pirmos dienos parodyta teisininko dienotvarkė turėtų niekieno nebevilioti ir atrodyti kaip iššūkių nežadanti ateitis. Žvelgiant iš vienos perspektyvos, tai – tiesa, nes jau po pusės metų mokslus metė 50 studentų – jų likimą nulėmė galingą vaidmenį turinti rotacija ir be pasigailėjimo kiekvieną kartą atsikratanti studentų, kuriems pritrūko ambicijų, o gal ūpo. Tačiau stropesni ir įvykių svarbą, įtaką suvokiantys studentai geba tęsti kovą ir atranda linksmąją kiek statiškos teisės pusę. Pavyzdžiui, po kiekvieno finalinio ketvirčio renginio Teisės fakultetas organizuoja mažą vakarėlį, kad studentai ir dėstytojai kuo glaudžiau pabendrauti, jei kartais nepavyko to padaryti per paskaitas. Čia galima užsitarnauti dėstytojo pagarbą už pasirinkimą studijuoti sofistikuotą bei nuolat išimčių priverčiantį ieškoti mokslą, nors šiais laikais apipintą banalybėmis ir skandalais, bei pajusti šokią tokią karališkos ceremonijos atmosferą.