Aušra Ludvigsen | lrytas.lt
Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnyba „Barnevernet“ nėra tokia paprasta organizacija, kokia galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šią savaitę Norvegijos laikraštyje „Dagbaldet“ pasirodė straipsnis, kuris atskleidė, kad „Barnevernet“ veikla atneša daugiau pelno nei brangi ir švari Norvegijos nafta bei dujos.
Daugeliui tikriausiai atrodo, kad Norvegijos vaiko apsaugos tarnybos savininkė yra Norvegijos valstybė, tačiau pasirodo, kad didelė Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnybos „Barnevernet“ dalis priklauso finansų institucijoms.
Kol nėra ribojimų, kas gali investuoti į tarnybą, „Barnevernet“ yra viena patraukliausių organizacijų. Tai daugeliui turėtų kelti nerimą, sakė vadybininkė Linn Herning iš organizacijos „For Velferdsstaten“ („Už valstybės gerovę“).
Ši organizacija vienija apie 30 įvairių organizacijų ir daugiau nei milijoną narių. Organizacija „Už valstybės gerovę“ kovoja už stiprų viešąjį sektorių ir yra prieš rinkos liberalizaciją bei privatizaciją.
„Mes baiminamės, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ taps komercinė ir pritrauks investuotojų, kurie visų pirma vaikosi pelno“, – sakė kampanijos „Socialinė gerovė be pelno“ atstovė Linn Herning.
Didžiulis pelnas
L.Herning remiasi ataskaitos „Vaiko teisių apsaugos tarnyba kaip pelno organizacija“ duomenimis, ataskaitą 2016 m. pabaigoje užsakė organizacija „Už valstybės gerovę“, ją parengė žinių centras „De Facto“, buriantis profsąjungos narius.
Ataskaitoje nagrinėjama, kaip valstybinis vaiko teisių apsaugos sektorius „Barnevernet“ naudojasi komercinėmis paslaugomis. Pasirodo, apie tris ketvirtadalius komercinių vaiko teisių apsaugos tarnybos paslaugų teikia penki dideli koncernai – trys Švedijoje ir du Norvegijoje. Tai „Barnevernet“ ir kitas gerovės paslaugas pavertė ypač patraukliu verslu. Koncernai yra įvairių fondų nuosavybė ir yra registruoti Liuksemburge, Londone ir Gernsyje, rašo „De Facto“.
„Pelnas iš kapitalo, kurį šie koncernai investavo į Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybą, yra milžiniškas. Bendras visų penkių koncernų pelnas per pastaruosius penkerius metus buvo 22–23 proc.“, teigiama „De Facto“ ataskaitoje. „Norvegijos centrinio statistikos biuro (CSB) apžvalgoje teigiama, kad nėra nė vieno tokio verslo, kuris būtų pelningesnis nei pelnas, gaunamas komerciniame „Barnevernet“.
Rentabilumas yra pagrindinis pelno rodiklis versle. Jis parodo, kiek procentų pelno gauna investavusi įmonė. Juo remiantis galima palyginti įvairių įmonių ir verslo šakų pelningumą.
Pelningesnė nei nafta
Nei naftos, nei dujų verslai prieš krizę negalėjo pasigirti bendru pelnu, siekiančiu 22–23 procentus. Bendras pelnas naftos ir dujų versle yra maždaug 20 procentų, ir taip buvo prieš didįjį naftos kainų kritimą 2014 metais, rašo „De Facto“.
Kaip teigia Norvegijos centrinis statistikos biuras (CSB), visoje sveikatos ir globos verslo srityje bendras pelnas pastaraisiais metais siekia 10–12 procentų.
Iš viso Norvegijos verslo vidurkis pastarąjį penkmetį yra 7–8 procentai.
L.Herning nuomone, Norvegijoje turi prasidėti vieša diskusija, kokios gali būti to pasekmės.
„Įvairūs fondai yra giliai įsiskverbę į Norvegijos vaiko gerovės apsaugos tarnybų tinklą, bet tik todėl, kad tai pelninga, o ne todėl, kad jie yra ypač suinteresuoti vaikų gerove. Mes norime padaryti galą komerciškai motyvuotam „Barnevernet“ ir nenorime, kad savininkai, turintys tik ekonominių interesų, rūpintųsi mūsų labiausiai pažeidžiamais vaikais“, – sakė L.Herning. Jos manymu, yra pagrindas nerimauti, kad komerciškai nusiteikę rinkos dalyviai gali taupyti kokybės sąskaita. Ji pateikė pavyzdžių, kai verslininkai, teikdami gerovės paslaugas, apsiėjo su mažesniu personalu, negu iš tikrųjų reikėjo.
„Vaikų, jaunimo ir šeimos žinyba („Bufdir“) teigė pasirašiusi sutartis su privačiais tiekėjais dėl paslaugų kokybės. Tai, žinoma, neužtikrina geros kokybės ir ją labai sunku patikrinti“, – sakė L.Herning.
Motyvuoja ne ekonominiai interesai
„Barnevernet“ sudaro tik nedidelę dalį visos veiklos šiuose rūpybos koncernuose. Jie teikia ir lankomosios slaugos paslaugas, taip pat dirba pabėgėlių centruose, ligoninėse ir reabilitacijos įstaigose.
Komercinis įmonių pelnas auga dėl to, kad ten yra žemesnis atlyginimo ir pensijų kaupimo sutarčių užmokestis negu valstybinėse institucijose, aiškinama „De Facto“ ataskaitoje.
Tačiau yra ir kitaip manančių bei ginančių šios didelės rūpybos sistemos dalyvius. Tai komerciniai paslaugų teikėjai ir, žinoma, pati „Barnevernet“ organizacija.
Norvegijos privati gerovės paslaugas teikianti kompanija „Aleris Ungplan & BOI AS“ yra pagrindinė komercinės „Barnevernet“ partnerė Norvegijoje.
Šios kompanijos administruojantis direktorius Erikas Sandøy komentavo: „Mes sutinkame su Linn Herning, kad būtina atkreipti dėmesį į partnerius, investuojančius į „Barnevernet“. Vien komercinis motyvas ir trumparegiškas tikslas kuo daugiau užsidirbti nėra teigiama tendencija.“
Pasak direktoriaus, privačiame „Barnevernet“ sektoriuje darbuotojus motyvuoja ne ekonominiai interesai. Ten dirba tiek pat pasiaukojantys profesionalai kaip ir valstybiniame sektoriuje.
Daugelis pasirinko dirbti privačiame sektoriuje todėl, kad, skirtingai nei valstybiniame, privačiame yra daugiau lankstumo, erdvės kūrybai ir inovatyvumo, teigė „Aleris“ direktorius. Jo manymu, be privačių partnerių, „Barnevernet“ tarnybos paslaugos žlugtų. Direktorius pabrėžė, kad privatiems partneriams valdžios įstaigos kelia tokius pat griežtus reikalavimus paslaugų kokybei ir kompetencijai kaip ir valstybiniams.
„Bendra sąlyga visiems partneriams turėtų būti ta, kad pinigai, skirti viešai pagalbai ir rūpybai, turėtų būti naudojami tik geriems tikslams, o veiklos vizija turėtų būti toliaregiška“, – sakė Erikas Sandøy iš privačios gerovės organizacijos „Aleris“.
Pelne nesimaudo
„Aleris“ direktorius kritiškai žiūri į tai, kad „De Facto“ ataskaitos pagrindinis akcentas yra pelnas. Mūsų nuomone, naudoti bendrą rentabilumą kaip pelno rodiklį vaiko gerovės tarnyboje …
Straipsnio tęsinį skaitykite lrytas.lt portale ČIA.