Skandalingąjį posėdį prireikė įslaptinti

Kun. A.Narbekovas: „Esu liudininkas to, ką mačiau savo studijų metais. Tą patį jums gali pasakyti šimtai žmonių.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Audrius Makauskas | „Lietuvos žinios“

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžio, po kurio kai kurie parlamentarai apkaltino kunigą Andrių Narbekovą neetišku elgesiu, garso įrašą nuspręsta įslaptinti. Nors tai padaryta esą nenorint drumsti ramybės prieš artėjančias šventes, būtent šis sprendimas kursto dar didesnę intrigą, kas iš tiesų sukėlė viešąją erdvę sudrebinusį skandalą.

Praėjusį trečiadienį Seimo SRK svarstė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą. Jau tapo įprasta, kad parlamentarams diskutuojant apie abortų draudimą kyla didžiulės aistros, tačiau tąsyk jos pasiekė nematytą lygį. Posėdžiui pasibaigus dalis jo dalyvių per žiniasklaidą apkaltino kunigą A.Narbekovą vartojus „itin šlykščią retoriką“, įžeidus parlamentarę konservatorę Vidą Mariją Čigriejienę.

Konkrečių dvasininko žodžių nei V.M.Čigriejienė, nei ją ginti stojęs partijos kolega Antanas Matulas necitavo, tačiau A.Narbekovo elgesiu pasipiktinta taip, kad net nuspręsta daugiau nebekviesti jo į komiteto posėdžius.

Tuo istorija nesibaigė. LŽ išsiaiškino, kad Seimo SRK vadovės „darbietės“ Dangutės Mikutienės iniciatyva posėdžio garso įrašą nuspręsta įslaptinti. Paaiškinti, kodėl ėmėsi tokios iniciatyvos, parlamentarė vakar neturėjo laiko dėl tuo metu „jai atliekamų medicininių procedūrų“.

Puolė kaip bulius

V.M.Čigriejienė: „Jeigu jis taip kalba, taip elgiasi ir su savo davatkėlėmis, tai man gaila tų žmonių. Bet aš to nenusipelniau.“

Paprašyta papasakoti, ką konkrečiai per posėdį pasakė A.Narbekovas, V.M.Čigriejienė teigė, kad labiausiai ją įžeidė dvasininko kaltinimas, esą sovietmečiu ji darė abortus. „Jeigu jis taip kalba, taip elgiasi ir su savo davatkėlėmis, tai man gaila tų žmonių. Bet aš to nenusipelniau. Žinoma, baigę mokslus tarybiniais metais gal vieną kitą nėštumo nutraukimą ankstyvojoje stadijoje ir esame atlikę, bet niekada studentų niekas nemokė jų daryti. Jis kalbėjo netiesą“, – LŽ tikino parlamentarė. Jos teigimu, dvasininkas per posėdį elgėsi labai brutaliai, puolė ją „kaip įsiutęs bulius“.

Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Matulas kalbėjo panašiai. „A.Narbekovas iš karto kreipėsi į V.M.Čigriejienę. Esą ji išgyvena didelį konfliktą su savo sąžine, esą jam gėda dėl to, kad jis matė, kaip aborto metu yra traukomos rankos, kojos“, – pasakojo A.Matulas. Jis pabrėžė buvęs šokiruotas tokių žodžių.

„Kaip buvęs mokinys jaučiau pareigą apginti savo dėstytoją ir pasakiau, kad šitaip elgtis negalima. Dar pridūriau, kad ir A.Narbekovo gyvenimas iki kunigystės nebuvo tobulas“, – LŽ sakė A.Matulas. Jis įsitikinęs, kad A.Narbekovas per posėdį peržengė visas etikos ribas.

Ne retorika, tik faktai

Pats A.Narbekovas aiškino, kad etikos ribas peržengė ne jis, o V.M.Čigriejienė ir A.Matulas. „Per posėdį sakiau, kad akušerija ir ginekologija nuo seno buvo viena kilniausių medicinos sričių. Tačiau sovietmečiu daug kas nuspręsdavo šios specialybės nesirinkti būtent dėl to, kad akušeriai privalo atlikti aborto procedūras. Sakiau, jog gerai pamenu, kad būdamas studentas taip pat svarsčiau rinktis akušeriją ir ginekologiją. To nepadariau, nes pamačiau, kas yra abortas. Profesorė V.M.Čigriejienė rodė, kaip šios procedūros metu suskaldo vaisių į gabalus, išima rankas, kojas, krūtinės ląstą. Kai tai papasakojau, ant manęs pradėjo šaukti: „Tu meluoji, šmeiži.“ Bet esu liudininkas to, ką mačiau savo studijų metais. Tą patį jums gali pasakyti šimtai žmonių“, – kalbėjo kunigas.

Paklaustas, kurie jo žodžiai galėjo suteikti pagrindą kaltinimams dėl šlykščios retorikos vartojimo, A.Narbekovas sakė manantis, kad taip sureaguota būtent į jo pasakojimą apie tai, kaip atrodo aborto procedūra. „Bet tai tiesiog faktai, ne retorika. Juolab kad nieko nekaltinau, tik pasakiau, kad tai buvo mūsų mokymosi proceso dalis“, – tikino kunigas.

Jo teigimu, V.M.Čigriejienės reakcija buvo neadekvati. „Žmonės, prisilietę prie šių procedūrų, yra sužeisti. Jie bando neigti, kad tai darė, teisintis. Tai pasireiškia ir pykčiu, agresija, nevaldomomis emocijomis. Visa tai matėme tame posėdyje. Man neleido pabaigti, ėmė šaukti. A.Matulas apskritai nieko nebepasakė apie projektą, viskas buvo nukreipta į mano asmenį ir į Bažnyčią. Ten tai tikrai buvo bjauri retorika. Jie vėliau žiniasklaidai sakė, esą vadinau V.M.Čigriejienę „abortmachere“, nors tokių terminų tikrai nevartojau“, – teigė dvasininkas.

Įrašo išgirsti nevalia

Posėdžio garso įrašas įslaptintas Seimo SRK pirmininkės D.Mikutienės iniciatyva.

Išsiaiškinti, kas šioje situacijoje sako tiesą, o kas meluoja, pasirodė neįmanoma. LŽ žurnalistui pabandžius gauti posėdžio įrašą paaiškėjo, kad komiteto nariai jau kitą dieną po posėdžio, ketvirtadienį, nusprendė jį įslaptinti – neteikti jo žurnalistams. Seimo SRK narių teigimu, taip nuspręsta komiteto pirmininkės „darbietės“ D.Mikutienės iniciatyva, esą nenorint įrašo viešinimu drumsti prieššventinės ramybės.

Seimo kanclerio Jono Mileriaus teigimu, esant tokiam komiteto narių sprendimui, nėra jokios galimybės iš politikų išsireikalauti įrašą, mat Seimo statute šis klausimas nėra aiškiai reglamentuotas. Statute įtvirtinta nuostata, kad uždarų komiteto posėdžių garso įrašai ir stenogramos neskelbiami, o atvirų posėdžių garso įrašų skelbimo tvarka neaptariama. Tik nuo politikų sprendimo priklauso, kuri atviro posėdžio medžiaga visuomenei bus prieinama, kuri – nuo jos nuslėpta. „Taip, visa tai – politikų valia. Bet šis atvejis yra gera proga grįžti prie statuto ir griežtai reglamentuoti, kuri informacija yra viešinama, o kuri – ne“, – LŽ sakė J.Milerius.

Sieks paviešinti

Tačiau gali būti, kad „prieššventinės ramybės“ parlamentarams išsaugoti nepavyks. Vienas nepritarusiųjų sprendimui įslaptinti įrašą, socialdemokratas Juras Požela LŽ teigė svarstantis galimybę dėl šio įrašo kitą savaitę kreiptis į Seimo kanceliariją, o vėliau galbūt jį paskelbti internete, kad visuomenė galėtų susidaryti objektyvų vaizdą apie tai, kas vyko gandais apaugusiame SRK posėdyje.

„Viskas, ką darome, turi būti vieša ir prieinama visuomenei. Juolab kad per tą posėdį nebuvo atskleistos jokios paslaptys. Buvo negražus apsikeitimas žodžiais, ir viskas. Tokių apsižodžiavimų per posėdžius girdime kiekvieną kartą“, – tikino parlamentaras.

A.Narbekovas irgi už tai, kad posėdžio medžiaga būtų paviešinta. „Jei V.M.Čigriejienė ir A.Matulas būtų žinoję, kad jų žodžius girdės daug žmonių, ne tik tie keli, kurie ten sėdėjo, galbūt jie būtų labiau tvardęsi“, – sakė dvasininkas. A.Matulas taip pat teigė esantis už medžiagos paviešinimą.

LŽ duomenimis, už informacijos įslaptinimą pasisakė penki iš devynių SRK narių, tarp jų – V.M.Čigriejienė.

lzinios.lt