Slaptieji P.Cvirkos ir A.Venclovos protokolai

Daiva Vilkelytė | Žurnalas IQ

Kai po pusmečio priartės Lietuvos okupacijos ir aneksijos aštuoniasdešimtmetis, gali pasirodyti, kad Maskvos ideologai pasirengė jį paminėti geriau, nei Lietuvos istorikai ir politikos strategai.

Metus sugaišusi diskusijoms apie Petro Cvirkos paminklą (o ne apie asmenį – okupantų bendramintį ir talkininką bei jo veiklos pasekmes valstybingumui), Lietuvos šviesuomenė išsikvėpė taip ir nedirstelėjusi, kas slypi už posakio „parvežti Stalino saulę“.

Vis dėlto pabandykime Kazio Borutos sugalvotą, Justo Paleckio išplatintą bei visiems gerokai įkyrėjusią frazę apversti ir pasižiūrėti, ką gi dvidešimties asmenų Įgaliotoji Liaudies Seimo Delegacija išvežė į Maskvą lemtingąją 1940 m. liepos 30 d.?

Į sovietų šalį Įgaliotoji Delegacija gabeno keturias Liaudies Seimo Deklaracijas, kuriomis per tris dienas (1940 m. liepos 21 d. ir 23 d.) dienas buvo nacionalizuota Lietuvos žemė, bankai bei stambioji pramonė, pakeista valstybės santvarka ir paskelbtas jos įsijungimas į SSSR.

Rugpjūčio 3 d. Deklaracijos Maskvoje buvo įteiktos SSSR Aukščiausiajai Tarybai, kuri savo VII-ojoje sesijoje legaliai ir vienbalsiai priėmė tris Baltijos valstybes į savo tarpą. Latviai ir estai, tiesa, vežė tik po vieną Deklaraciją, bet priėmė ir jas.

Kaip atrodė Liaudies Seimo Deklaracijų pasirašymas Kaune ir jų įteikimas Maskvoje, galima pamatyti režisieriaus Roberto Verbos 1968 m. dokumentiniame filme „Petras Cvirka“ bei 1965 m. Lietuvos kino studijos dokumentiniame siužete „Gimimo diena“.

Nuo 2013 m. Deklaracijomis patriotiškai nusiteikę Rusijos piliečiai gali pasigrožėti ir virtualiame Rusijos konstitucijos muziejuje, kurį sukūrė RF Prezidento Boriso Jelcino vardo biblioteka, o pinigų prezidentiniu nutarimu „Nr 115-рп“ skyrė pats Vladimiras Putinas.

Tiesa, virtualiojoje bibliotekoje Lietuva supainiota su Latvija (nieko nauja po saule), bet trijų Liaudies Seimo Prezidiumo narių: Pirmininko Liudo Adomausko, jo pirmojo pavaduotojo Mečislovo Gedvilo, antrojo pavaduotojo Juozo Grigalavičiaus ir dviejų sekretorių Antano Venclovos bei Petro Cvirkos pasirašytas Deklaracijas pasiskaityti galima čia.

Virtualiosios bibliotekos lankytojams neturėtų kilti jokių nesmagių klausimų – Deklaracijos, skelbiančios trijų Baltijos tautų norus jungtis į SSSR, yra, penkių Lietuvos Liaudies Seimo prezidiumo atstovų parašai yra, Lietuvos šviesuomenės mylimas P. Cvirkos paminklas stovi sostinėje, jį kūnu ir plunksna gina nepriklausomos Lietuvos Rašytojų sąjunga.

Kito iškilaus Deklaracijų signataro A. Venclovos šeimos nariams dedikuotą muziejų pastaruosius šešiolika metų išlaiko Vilniaus savivaldybė, mokėdama kiek per 30 tūkst. eurų per metus.

Stripsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
42 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Slaptieji P.Cvirkos ir A.Venclovos protokolai

Daiva Vilkelytė | Žurnalas IQ

Kai po pusmečio priartės Lietuvos okupacijos ir aneksijos aštuoniasdešimtmetis, gali pasirodyti, kad Maskvos ideologai pasirengė jį paminėti geriau, nei Lietuvos istorikai ir politikos strategai.

Metus sugaišusi diskusijoms apie Petro Cvirkos paminklą (o ne apie asmenį – okupantų bendramintį ir talkininką bei jo veiklos pasekmes valstybingumui), Lietuvos šviesuomenė išsikvėpė taip ir nedirstelėjusi, kas slypi už posakio „parvežti Stalino saulę“.

Vis dėlto pabandykime Kazio Borutos sugalvotą, Justo Paleckio išplatintą bei visiems gerokai įkyrėjusią frazę apversti ir pasižiūrėti, ką gi dvidešimties asmenų Įgaliotoji Liaudies Seimo Delegacija išvežė į Maskvą lemtingąją 1940 m. liepos 30 d.?

Į sovietų šalį Įgaliotoji Delegacija gabeno keturias Liaudies Seimo Deklaracijas, kuriomis per tris dienas (1940 m. liepos 21 d. ir 23 d.) dienas buvo nacionalizuota Lietuvos žemė, bankai bei stambioji pramonė, pakeista valstybės santvarka ir paskelbtas jos įsijungimas į SSSR.

Rugpjūčio 3 d. Deklaracijos Maskvoje buvo įteiktos SSSR Aukščiausiajai Tarybai, kuri savo VII-ojoje sesijoje legaliai ir vienbalsiai priėmė tris Baltijos valstybes į savo tarpą. Latviai ir estai, tiesa, vežė tik po vieną Deklaraciją, bet priėmė ir jas.

Kaip atrodė Liaudies Seimo Deklaracijų pasirašymas Kaune ir jų įteikimas Maskvoje, galima pamatyti režisieriaus Roberto Verbos 1968 m. dokumentiniame filme „Petras Cvirka“ bei 1965 m. Lietuvos kino studijos dokumentiniame siužete „Gimimo diena“.

Nuo 2013 m. Deklaracijomis patriotiškai nusiteikę Rusijos piliečiai gali pasigrožėti ir virtualiame Rusijos konstitucijos muziejuje, kurį sukūrė RF Prezidento Boriso Jelcino vardo biblioteka, o pinigų prezidentiniu nutarimu „Nr 115-рп“ skyrė pats Vladimiras Putinas.

Tiesa, virtualiojoje bibliotekoje Lietuva supainiota su Latvija (nieko nauja po saule), bet trijų Liaudies Seimo Prezidiumo narių: Pirmininko Liudo Adomausko, jo pirmojo pavaduotojo Mečislovo Gedvilo, antrojo pavaduotojo Juozo Grigalavičiaus ir dviejų sekretorių Antano Venclovos bei Petro Cvirkos pasirašytas Deklaracijas pasiskaityti galima čia.

Virtualiosios bibliotekos lankytojams neturėtų kilti jokių nesmagių klausimų – Deklaracijos, skelbiančios trijų Baltijos tautų norus jungtis į SSSR, yra, penkių Lietuvos Liaudies Seimo prezidiumo atstovų parašai yra, Lietuvos šviesuomenės mylimas P. Cvirkos paminklas stovi sostinėje, jį kūnu ir plunksna gina nepriklausomos Lietuvos Rašytojų sąjunga.

Kito iškilaus Deklaracijų signataro A. Venclovos šeimos nariams dedikuotą muziejų pastaruosius šešiolika metų išlaiko Vilniaus savivaldybė, mokėdama kiek per 30 tūkst. eurų per metus.

Stripsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top