lrt.lt
Europos Sąjungoje toliau gilėja rytinių ir vakarinių šalių nesutarimai dėl migrantų priėmimo. Austrija pareiškė, kad tos šalys, kurios nepriima pabėgėlių, turi patirti finansines bausmes, o Vokietija paragino sukurti nuolatinę atvykėlių skirstymo sistemą be fiksuotų kvotų. Vidurio Europos šalys vieningai tam priešinasi. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad Europa visą laiką tik tariasi, kaip kovoti su rezultatais, o ne priežastimis.
Vokietijos kanclerė sako, kad ES šalys negali grasinti viena kitai bausmėmis dėl migrantų krizės, o turi pagarbiai ieškoti bendro sprendimo. Tačiau Angela Merkel sako, kad vargu ar kas kitas taip smarkiai nulems Europos ateitį, ir parodys, ar ji gerbia žmonių laisvę.
„Reikalingos privalomos kvotos ar skaičiai pasidalyti pabėgėlius, kuriems priklauso prieglobstis ir tada teisingai išsidalyti juos tarp valstybių narių. Deja, mums iki to dar toli. Sakome, kad atsižvelgsime į kiekvienos šalies ekonominę galią ir nedarbo padėtį. Bet sakyti, kad „man nerūpi“, ar kad „turiu kitų problemų“, mano požiūriu, nepriimtina.“, – sakė A. Merkel.
A. Merkel pripažįsta, kad dabartinės bendrijos taisyklės žlugo, nes pagal jas migrantai turėtų likti Italijoje ar Graikijoje, ir reikia naujos sistemos, kuri nebebūtų susieta su konkrečiais atvykėlių skaičiais. Švedija, priimanti daugiausiai migrantų vienam gyventojui, sako nuliūdinta, kad tiek daug šalių mėgina atsakomybės išvengti.
„Europoje – per 500 milijonų žmonių. Įsivaizduokite vietą su 500 gyventojų. Tada atvyksta dar vienas, ir mes sakome: ne, ne – tam vienam žmogui vietos nebeturime, nebegalime jam padėti. Tai gili moralinė pareiga, mums tenka žmogiškoji atsakomybė“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas.
Bet antai Slovakijos premjeras neklauso net savo šalies prezidento raginimų priimti pabėgėlių. Esą jų negalima atskirti nuo kovotojų.
„Kai teroristai telkiasi Sirijoje, kaip galime atskirti tuos žmones nuo kitų migrantų, kurie kerta ES sienas be jokios kontrolės? Atskirkime dalykus – kada tai savanoriška ir natūralu, tada vyriausybės gali tai remti. Bet atsisakau, kai kas nors liepia priimti žmonių, apie kuriuos nieko nežinome“, – sakė Robertas Fico`as, Slovakijos premjeras.
„Nesutarėme dėl kvotų. Atsisakau sutikti su kvotomis, nes nelaikau jų tikru migracijos krizės sprendimu. Čia mūsų nuomonės skiriasi“, – kalbėjo Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka.
„Ne laikas reaguoti isteriškai ir, aišku, kad ne laikas parodyti ksenofobiškąją pusę. Turime parodyti solidarumą su kitomis ES šalimis. Bet kvotos turi būti išlaikytos savanoriškos. Netikiu, kad sprendimas yra įvesti privalomas kvotas“, – sakė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis.
Su Vidurio Europos lyderiais susitikęs Austrijos kancleris ragina įvesti finansines bausmes šalims, kurios baidosi atsakomybės, nes jų tai neliečia.
„Žmonės, bėgantys nuo karo, turintys teisę į prieglobstį, turėtų gauti teisę būti apginti ir turėtų gauti šansą. Mes nuo jų negalime atsiriboti“, – kalbėjo Werneris Faymannas.
„Manau, kad su pusės milijono atvykimu, ko gero, susitvarkysime kelerius artimiausius metus. Bet nepriimtina, jei tai atrodys tarsi yra stipri Vokietija, ir likusi Europa, kuri sako, kad atsakomybės neprisiima“, – sakė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.
Europa negali būti bendrija, kurioje dalyvaujama tik tol, kol ji neša naudą, sako Vokietijos vicekancleris, o ne kai reikia pasidalyti atsakomybę.