Slovėnai prieštaravo vienalytėms santuokoms trijuose skirtinguose referendumuose, bet šalies įtakingiausias teismas atmetė šiuos demokratinius rezultatus.
Slovėnija tapo pirmąją buvusio komunistinio Rytų bloko šalimi, legalizavusia vienalytes santuokas, bet šis sprendimas buvo priimtas visai nedemokratiškai. Nežiūrint to, kad Slovėnijos piliečiai paprieštaravo vienalytėms santuokoms trijuose skirtinguose nacionaliniuose referendumuose, šalies Konstitucinis teismas leido ir legalizavo tokias santuokas taip pat leisdamas įvaikinimą vienalytėms poroms.
Birželio 8 dieną šeši teisėjai balsavo už leidimą tuoktis ir įvaikinti vienos lyties asmenims, o trys teisėjai balsavo prieš. Dauguma argumentavo, kad vienalyčių santuokų draudimas yra prieštaraujantis konstitucijai. Pasak Radio France, sprendimas priimtas po to, kai dvi gėjų poros pateikė skundus, kad jie negali susituokti ar įsivaikinti vaikų.
Teisėjai rašo, kad jų sprendimas „Nemažina tradicinės santuokos kaip sąjungos tarp vyro ir moters svarbos ir nekeičia sąlygų, kuriomis gali tuoktis priešingų lyčių asmenys.“ Anksčiau slovėnai prieštaravo universalioms santuokoms trijuose skirtinguose referendumuose, iš kurių paskutiniame, 2015 m. 60 % piliečių balsavo prieš legalizaciją. Popiežius Pranciškus taip pat prašė balsuoti prieš, ragindamas slovėnus „palaikyti šeimą, etaloninę gyvenimo visuomenėje struktūrą.“ Balsuojančius prieš vienalytes santuokas referendume palaikė konservatyvios partijos ir katalikų bažnyčia.
Kaip jau matyta daugelyje šalių, teismai apeina žmonių valią šiuo ypatingu socialiniu klausimu. Dabar Slovėnijos parlamentas turi šešis mėnesius, kad imtųsi veiksmų, bet tikėtina, kad jis legalizuos vienalytes santuokas daug greičiau. Ministras Pirmininkas Robert Golob ruošiasi per dvi savaites išleisti naują įstatymą, kad būtų užtikrinta, jog vienalyčių santuokų normos atitiktų įtakingiausiojo teismo sprendimą.
„Konstitucinis teismas nurodo panaikinti šį neatitikimą konstitucijai. Mes tai padarysime kiek įmanoma greičiau, mes jau ruošiame įstatymą“, – patvirtino Luka Mesec, Darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministras.
Šiuo metu Slovėnija jungiasi prie Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Norvegijos ir Portugalijos, tapdama aštuonioliktąja šalimi Europoje, legalizuojančia universalias santuokas. Civilinė sąjunga išlieka vienintelė legali vienalyčių porų teisinė forma Vengrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Kipre, Italijoje ir Čekijos respublikoje. Kita vertus, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija nepripažįsta jokių vienalyčių sąjungų formų.
Pavyzdžiui, paskutinis referendumas Rumunijoje, organizuotas 2018 metais, buvo pripažintas negaliojančiu dėl to, kad per daug žmonių jame nedalyvavo. Vengrijoje už užtikrinimą, kad santuoka yra apibrėžiama kaip sąjunga tarp vyro ir moters, kovojo Viktor Orbán. 2020 metais Vengrijos konstitucija buvo pakeista ir dabar ji apibrėžia šeimą kaip „besiremiančią santuoka ir tėvų-vaikų santykiais“, kur „motina yra moteris, o tėvas yra vyras“.
2021 metų birželį Vengrijos parlamentas taip pat patvirtino dokumentą, draudžiantį mokyti LGBT ideologijos nepilnamečius mokyklos aplinkoje, įskaitant seksualinio švietimo pamokas, jei jos „reklamuoja socialinės lyties neatitikimą, lyties keitimą ar homoseksualumą.“
Šaltinis: Remix News