(Iš Liberalų Sąjūdžio Programos)
Šį programinė nuostata tapo viso Šiaulių miesto Tarybos posėdžio leitmotyvu. „Tie durneliai vėl užsirašė kalbėti“, – išgirdau salės prieigose dviejų Tarybos narių pokalbį. Taip buvo apkalbami žemės savininkai, delegavę savo atstovą kreiptis į miesto valdžiažmogius dėl žemės skyrimo pelkėtose vietovėse (daugiau skaityti „Šiaulių Venecija“), kur, pažeidžiant LR Vyriausybės 1997-12-03 dienos nutarimą Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“, tremtiniams už prarastą turtą atmatuota daugiau nei 530 sklypų. Beveik 140 ha plote tyvuliuoja vanduo, žemė linguoja, kol ją sukausto žiemos įšalas. Teritorijoje nenutiesti žvyrkeliai, elektros linijos, o negalintys įsikurti „kompensuotose“ sklypuose žmonės beveik du dešimtmečius kantriai moka mokesčius ir laukia, kada miesto biudžete atsiras pinigų infrastruktūrai.
Tačiau regis „durneliams“ trūko kantrybė. Į Šiaulių Tarybos narius kreipėsi Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojas Alfonsas Krištopaitis. Jis priminė, kad Valstybės kontrolė aptiko stambų pažeidimą – 5,4 mln litų, kurie turėjo būti naudojami infrastruktūrai, savivaldybės klerkų skirti… komunaliniams mokesčiams. Vyras įvardijo galimai korupcinį lėšų švaistymą Šiaulių pramoninio parko steigimui ar prieštaringai vertinamo Menų inkubatoriaus statymui buvusio „Elnio“ fabriko griuvėsiuose. Vadinasi, net kriziniuose miesto biudžetuose buvo galima „surasti“ pinigų teisingumui atstatyti, tačiau valdžios vyrams bei moterims lengviausia ištarti: „Pinigų nėra ir nebus.“ Jų visada yra abejotinos vertės projektams, valdininkų kelionėms į indijas bei kinijas…
Savo kalboje A.Krištopaitis siūlė Tarybos nariams kreiptis į STT bei viešąjį interesą ginti teisme, nuostolius padengiant iš Vyriausybės norminius aktus pažeidusiųjų kišenės. Be to, žemės savininkų atstovas prašė atleisti savininkus nuo žemės, kuria jie negali naudotis, mokesčio.
Tarybos nariai, o jų tuo metu salėje buvo 30, mažne vienbalsiai balsavo už deficitinio biudžeto patvirtinimą su visais abejotinos vertės projektų finansavimais. A.Krištopaičio kalba nuskambėjo tarsi balsas tyruose, o ne Saulės miesto išrinktųjų posėdyje. Tik nepriklausomas Tarybos narys A.Visockas kvietė neskubėti ir dar kartą apmąstyti biudžetą, o po balsavimo replikavęs konservatorius A. Nausėda apgailestavo, kad jo kolegos neatsižvelgė į visuomenės atstovų siūlymus biudžeto formavimo klausimu. Meras Justinas Sartauskas vieno jauniausių Tarybos narių A.Nausėdos repliką pavadino kalba ir nutildė…
Protestuodamas prieš kolegų neatsakingumą – deficitinio biudžeto tvirtinimą, Menų inkubatoriaus steigimo gaivinimą, Oro uosto logistikos centro žlugdymą ir t.t., ir pan. – nepriklausomas Tarybos narys Artūras Visockas paskelbė protesto akciją. Jis visą kovo mėnesį atsisakė dalyvauti Tarybos darbe. „Labai gerai“, – pasigirdo salėje džiugus balsas, neįtikėtinai panašus į socialdemokrato Vytauto Juškaus. Vadinasi, visą mėnesį valdančioji koalicija galės siautėti ne kontroliuojama… Kažin ar tai supras tie 13 % A.Visocko rinkėjų?..
Taip, smulkių nusikaltimų nebūna, tačiau ką daryti, kai nusikalstama tautos išrinktųjų vardu, rinkėjus žeminant žodžiais ir darbais? Vaikystėje lankydavausi dabartiniame savivaldybės pastate veikusiame kino teatre „Šviesa“. Kas mėnesį stebėdama Šiaulių „saldybės“ Tarybos darbą jaučiuosi atėjusi į „Tamsos“ teatro spektaklius. Beviltiškos tamsos, kol miega piliečiai, valdžiažmogiai nesismulkina…