Spaudos atgavimo diena: ką esame atgavę – spaudos kalbą ar laisvą spaudą?

Vakar, gegužės 7-ąją, minėjome Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Kaip ir kasmet, šią dieną įvyko keletas šventinių renginių, buvo sakomos iškilmingos kalbos, siunčiami sveikinimai ir palinkėjimai (keletas jų ČIA, ČIA ir ČIA).

Deja, apie tai, kas iš tiesų įvyko tą 1904 metų gegužės 7-ąją, kalbėta taip skambiai, kad niekas taip ir neišdrįso paklausti, ar minėdami tą dieną susigrąžintą teisę užrašyti savo mintis ne kirilica galime teigti, jog „kova už laisvą lietuvišką žodį“ jau baigta ir kad esame „atgavę spaudą“? Ar Lietuvos spauda (ir ne tik spauda, bet ir kitoks viešas žodis), tegul ir spausdinama lietuviškais rašmenimis, jau yra laisva? Tarnauja Tautai ir Piliečiui? Gina jų teisę į laisvą minties raišką? Ir kada žodis iš tiesų būna laisvas?

Galų gale – ką, tiesą sakant, gina mūsų laikų „didžioji“ Lietuvos žiniasklaida? Mūsų, piliečių, laisvę žinoti tikrąją padėtį valstybėje? Žurnalistų laisvę tirti korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia ar verslo ryšiais, atskleisti visuomenei ir aplinkai daromą žalą, suteikti balsą tiems, kurie kitaip būtų neišgirsti, išreikšti kitokią nei valdančiųjų nuomonę, nesutikti su politiniais ar ekonominiais sprendimais ar bent išgirsti sprendimo priėmimo teisę uzurpavusio elito argumentus?…

Rūpėtų pasvarstyti, kodėl sutartinai tylima, kai prisidengiant „visuomenės saugumo“, „nekonvencinio karo“, „valstybės paslapties“ ar „asmens privatumo apsaugos“ etc. pretekstais varžoma žodžio laisvė, o į viešąjį valstybės gyvenimą sugrąžinama cenzūra? Kodėl okupacijos sąlygomis, Gorbačiovo „glasnostj“ laikais, žodžio laisvės ir pasiryžusių ją ginti, dėl jos aukotis buvo daugiau nei šiandien?..

Kaip paaiškinti tą faktą, kad pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, paskelbtą tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (daugiau žr. ČIA), šiemet Lietuva atsidūrė 31-oje vietoje, nors 2009 metais ji buvo 10-a?

Šia proga skaitytojams primename ir keletą Tiesos.lt publikacijų apie pastarųjų metų valdžios propagandinį karą prieš Tautą:

Lietuvos Sąrašo Taryba: Lietuvos Prezidentės paskelbto informacinio karo klausimu

Darius Kuolys. Tai – chunta

Andrius Švarplys. Pilietinė žurnalistika teisinėje valstybėje?

Iš propagandos frontų. LRT ir E. Jakilaitis pratrūko: kodėl koalicijoje „Garliavos rėksniai“?

Propaganda „visuomeninėje“ TV: kaip E.Jakilaitis „moderavo“ debatus

Paskutinieji debatai dėl paskutiniojo referendumo

Giedrius Alasevičius. Pagiriamasis žodis E. Jakilaičiui, paniekos – D. Kuoliui ir P. Šliužui

Darius Kuolys. Gyvuok, Tarybų Lietuva!

Mūsų elito veidai ir „Veido“ elitas

Andrius Švarplys. Taip gali elgtis tik menkysta

Iš propagandos frontų. FNTT skandalas po metų: ko vertos DELFI pateiktos sociologų įžvalgos?