Per artėjančius Europos Parlamento rinkimus įvyks „staigus posūkis į dešinę“, nes prognozuojama, kad populistinės partijos laimės bent devyniose ES valstybėse narėse, o dar devyniose šalyse liks antros arba trečios.
Remdamasis nuomonių apklausų kiekvienoje ES valstybėje narėje analize ir statistiniu modeliavimu, pagrįstu ankstesniais nacionalinių partijų veiklos rezultatais, globalistinis Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) analitinis centras prognozuoja, kad birželio mėn. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Slovakijoje pirmaus dešiniojo sparno populistinės partijos.
Tuo pat metu ataskaitoje prognozuojama, kad populistinės partijos taip pat pasieks didelių laimėjimų Bulgarijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Švedijoje, kur pagal balsų skaičių jos užims antrąją arba trečiąją vietas.
Populistinių ir nacionalistinių partijų bangai vadovaus Identiteto ir demokratijos (ID) parlamentinė grupė, kuriai priklauso Alternatyva Vokietijai (AfD), Marinės le Pen (Marine Le Pen) Nacionalinis sambūris (RN) Prancūzijoje ir Italijos vicepremjero Mateo Salvinio (Matteo Salvini) vadovaujama Lyga. Remiantis prognozėmis, ID turėtų padidinti savo atstovavimą ES Parlamente 40 vietų – iki 98 vietų 720 vietų rūmuose.
Tokiu būdu ID koalicijos grupė taptų trečia pagal dydį parlamente ir aplenktų Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) Atgimimo (Renaissance) partijos vadovaujamą bloką Atnaujinti Europą (RE). Tai greičiausiai būtų didelis politinis smūgis E. Makrono globalistinei vyriausybei Prancūzijoje ir galbūt smūgis jo pozicijai visoje Europoje.
Prognozuojamas šuolis žadina prisiminimus apie 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, kurie buvo paskutiniai Didžiajai Britanijai kaip ES narei, kai Naidželo Faradžo (Nigel Farage) Breksito partijai taip sekėsi, kad per naktį ji tapo ne tik didžiausia Jungtinės Karalystės partija Europos Parlamente, bet ir didžiausia atskira partija Europos Parlamente visoje Europoje.
Autoriai teigė, kad po praėjusių metų sėkmės, ypač po Gerto Vilderso (Geert Wilders) Laisvės partijos (PVV) triuškinančios pergalės lapkritį vykusiuose Olandijos visuotiniuose rinkimuose ir Nacionalinio sambūrio sustiprėjimo Prancūzijoje, populistinės partijos ir toliau vaidins „svarbų vaidmenį formuojant Europos politiką“ per ES Parlamento rinkimus ir vėliau.
„Rezultatai rodo, kad Europos Parlamentas po 2024 m. birželio mėn. greičiausiai smarkiai pasuks dešinėn. Nors Parlamentas nėra svarbiausia ES institucija, kai kalbama apie užsienio politiką, tai, kaip po rinkimų išsidėstys politinės frakcijos, ir šių rinkimų poveikis nacionalinėms diskusijoms valstybėse narėse turės didelės įtakos Europos Komisijos ir Tarybos gebėjimui priimti užsienio politikos sprendimus, ypač įgyvendinant kitą Europos žaliojo susitarimo etapą,“ – tvirtino jie.
Pastaruosius dvejus metus visoje Europoje sparčiai augant energijos kainoms ir vadinamosioms žaliosios energijos iniciatyvoms nepavykus sušvelninti tarptautinių sukrėtimų energijos rinkai, pavyzdžiui, karantinų ir karo Ukrainoje poveikio tiekimo grandinėms, Žalieji yra vieni iš tų, kuriems prognozuojami didžiausi pralaimėjimai per rinkimus: ataskaitoje prognozuojama, kad jų parlamentinė frakcija sumažės nuo 71 iki 61 vietos.
Tikėtina, kad per rinkimus svarbų vaidmenį taip pat vaidins su klimato kaita susijusių reglamentų ir Briuselio vykdomos žaliosios darbotvarkės politikos klausimai, nes ūkininkai visame žemyne, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją ir Rumuniją, rengia didelius protestus, naudodami traktorius.
Tuo tarpu šiuo metu parlamente dominuojančių neoliberalių centristinių partijų (Europos liaudies partijos (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) bei bloko Atnaujinti Europą) narių skaičius po prarastų pozicijų dviejuose ankstesniuose rinkimuose taip pat turėtų ir toliau mažėti: tikimasi, kad artėjančiuose rinkimuose jų sumažės nuo 420 iki 390 vietų.
Todėl vadinamoji „superkoalicija“, kurią sudaro šios trys partijos, turėtų tik 54 proc. vietų parlamente, palyginus su dabartiniais 60 proc. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinėje centristų koalicijoje vis dar atstovaujama įvairiems interesams, jai gali būti sunku parlamente nuolat išlaikyti balsų daugumą.
ECFR teigimu, „šis paradigmos pasikeitimas galėtų turėti keletą pasekmių ES politinei darbotvarkei. Jei nauja Parlamento sudėtis iš pradžių neturėtų paveikti, pavyzdžiui, pagalbos Ukrainai, tai, kad didžioji centristų koalicija greičiausiai bus mažiau dominuojanti nei anksčiau, gali turėti įtakos tam tikriems klausimams, pavyzdžiui, ekonominei ir fiskalinei laisvei, aplinkos arba imigracijos ir prieglobsčio politikai,“ – pažymėjo ECFR.
Jie taip pat prognozuoja, kad populistinių partijų laimėjimai greičiausiai „sustiprins“ nacionalinių vyriausybių, pavyzdžiui, Vengrijos, Italijos, Slovakijos, Švedijos ir, tikėtina, Gerto Vilderso vadovaujamos Nyderlandų vyriausybės, pozicijas ES Tarybos lygmenyje, joms bandant sumažinti Briuselio įtaką atskiroms valstybėms narėms.
Globalistų analitinis centras perspėjo, kad jų išvados turėtų būti „žadinantis skambutis“ pažangiems politikos formuotojams visoje Europoje, tačiau užuot klausęsi vis didėjančios opozicijos atviroms sienoms, žaliajai darbotvarkei, karo Ukrainoje finansavimui, Europos Vadovų Taryba tarptautinių santykių klausimais įrodinėjo, kad tai iš esmės yra pranešimų išplatinimo problema ir kad kairiosioms partijoms tereikia įtikinti visuomenę „ekonominiais ir saugumo imperatyvais“, neva slypinčiais jų politikoje.
Šaltinis: Breitbart.com