Artūras Jančys | „Lietuvos rytas“
Buvęs Baltarusijos lyderis, demokratinės opozicijos veikėjas Stanislavas Šuškevičius perspėjo: baltarusių tautinę dvasią žadinti turintis universitetas Vilniuje tampa informacinio karo ginklu rusų rankose.
Nuo 1994 metų Vilniuje veikiantis Baltarusijos Europos humanitarinis universitetas (EHU) rengiasi rektoriaus rinkimams.
Tačiau į Lietuvos sostinę atvykusio buvusio Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko S.Šuškevičiaus teigimu, EHU senokai iškrypo iš kelio ugdyti baltarusių visuomenės elitą europietiškos tradicijos linkme ir tapo parankus Rusijos propagandos sklaidai Lietuvoje ir visoje ES.
Jūs laišku kreipėtės į Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kad EHU dedasi negeri užkulisiniai dalykai. Daug priekaištų pažėrėte ilgamečiam rektoriui Anatolijui Michailovui. Bet juk jis jūsų rūpesčiu prieš 20 metų tapo EHU vadovu, – „Lietuvos rytas“ priminė S.Šuškevičiui.
Taip, vadovaudamas Baltarusijos Aukščiausiajai Tarybai A.Michailovą buvau pasirinkęs savo patarėju, siunčiau su specialia diplomatine misija į JAV. Jis buvo stažavęsis Vakaruose, atvirai kritikavo marksizmą. Man tai buvo priimtina.
Bet vėliau viskas apvirto aukštyn kojomis. Kai 2002 metais atvykau į EHU Vilniuje skaityti paskaitos, nustėrau. Buvo sakomos kalbos rusų, anglų, prancūzų, lenkų kalbomis. Bet nė vienos – baltarusiškai.
Nuo to laiko EHU buvo priešinamas baltarusiškumas su europietiškumu. Tai akivaizdi išdavystė, nes baltarusių tautinės tapatybės įtvirtinimas europietiška dvasia ir buvo universiteto misija.
Iš jūsų užuominų galima suprasti, kad EHU pasidavė Rusijos propagandos įtakai. Turite konkrečių argumentų taip teigdamas?
Iš svarbių postų, dėstytojų rato buvo išstumti baltarusių patriotai. Vis daugiau studentų priimama ne iš Baltarusijos, o iš Rusijos – turtingų jaunuolių, galinčių susimokėti už mokslą.
Išstumiama baltarusių kalba kaip dėstomoji. Jos vietą užėmė rusų, anglų kalbos.
Iš A.Michailovo aplinkos girdėti, kad baltarusių kalba neįmanoma skaityti, pavyzdžiui, filosofijos paskaitų. Neva baltarusių kalba per skurdi.
Nesąmonė! 2012 metais išleistame Fiodoro Piskunovo „Didžiajame baltarusių kalbos žodyne“ surinkta per 200 tūkstančių žodžių, tiek nėra net rusų kalboje. Bet šio žodyno EHU bibliotekoje, kiek žinau, net nėra. O jei yra, jis nenaudojamas.
Bet A.Michailovas jau nėra EHU vadovas. Netrukus turi įvykti naujo rektoriaus rinkimai.
Visi man žinomi kandidatai yra A.Michailovo statytiniai. Turiu pripažinti, kad jis yra intelektualas, puikus vadybininkas, moka apsukti aplink pirštą universitetą finansuojančias ES struktūras.
A.Michailovui svetima demokratinės baltarusių visuomenės idėja. Jis net ne baltarusis, o rusas, gimęs Rusijoje. Be to, dviveidis žmogus. Reiškėsi ir kaip marksizmo kritikas, ir kaip jo aukštintojas.
Padėtis tokia, kad EHU gali tapti, jeigu dar netapo, Rusijos informacinio karo penktąja kolona.
Ką siūlote? Uždaryti universitetą, pakeisti vadovybę?
Laiške L.Linkevičiui rašiau, kad būtina keisti universiteto statutą ir apskritai imtis politinių priemonių. Būtina grąžinti akademinės demokratijos dvasią.
EHU tapo akademinio verslo projektu, nieko bendra neturinčiu su baltarusių tautinio ugdymo tikslais.
lrytas.lt
http://www.lrytas.lt/-14223980521421548469-garsus-baltarusis-vilniuje-ėmė-skambinti-pavojaus-varpais.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
Pokyčiai tolina nuo tikslo
Jurga Tvaskienė | „Lietuvos žinios“
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, anksčiau bendradarbiavęs su EHU, neslepia girdėjęs, kad ši aukštoji mokykla pirmiausia kritikuojama dėl esą įsigalinčio autoritarizmo, menkų ryšių su Baltarusijos „švelniąja“ opozicija, ieškančia galimybių veikti dabar egzistuojančioje tos šalies politinėje sistemoje, taip pat dėl nevykdomos pagrindinės misijos – baltarusiškumo puoselėjimo.
„Prisiminkime: į Vilnių su EHU išvažiavo tie intelektualai, kurie nesutiko su autoritariniu Aleksandro Lukašenkos režimu. Jie išsivežė labai gražias vizijas – plėtoti demokratinį dialogą su įvairiomis opozicinėmis jėgomis ir bendradarbiauti su Lietuvos visuomene. Tačiau EHU susidūrė su labai dideliu iššūkiu – niekaip negalėjo lengvai priimti mūsų šalies mokslo politikos, todėl kilo įtampa samdant darbuotojus Lietuvoje. Kitas dalykas – kadangi A. Lukašenka šiuo metu Baltarusijos mokyklose po truputį pradėjo diegti baltarusių kalbą, o EHU kuriam laikui užsižaidė su Maskvos ir Sankt Peterburgo intelektualais, kurių dalis anaiptol nebuvo opozicijoje Vladimiro Putino režimui, universitetas galų gale tarsi liko be pagrindinio tikslinio orientyro. Tai ypač išryškėjo, kai iš jo pasitraukė tokie žymūs mokslininkai kaip Andrejus Lavruchinas, Olga Šparaga ir kiti, protestuodami prieš, jų teigimu, autoritarinius valdymo principus“, – nurodė profesorius.
G. Mažeikio manymu, tokioje situacijoje atsidūrusio ankstesnio EHU vadovo A. Mikhailovo sprendimas trauktis iš posto ir skelbti naujo rektoriaus rinkimus vargu ar padės atkurti pagrindinę šios aukštosios mokyklos steigimo idėją – baltarusiškumo puoselėjimą. „EHU rektoriaus rinkimai rengiami lietuviškoje komunikacijos terpėje: tarp žmonių, kurie liko EHU ir yra daugiau ar mažiau susiję su Lietuva, o ne bendroje Baltarusijos opozicijos komunikacinėje erdvėje. Kitaip tariant, EHU vis labiau linksta būti tarptautiniu lietuvišku, gal net orientuotu į Rusijos ar Ukrainos demokratines jėgas, universitetu, bet anaiptol ne baltarusišku. Savo idėją ir viziją – laisvinti Baltarusiją iš autoritarinio režimo ir skleisti atvirą mokslą bei demokratinę dvasią – iš dalies jis yra praradęs. Galbūt naujojo rektoriaus rinkimai tai galėtų pataisyti, tačiau dėl to esu pesimistas. Greičiau šitas universitetas gali dar labiau atitolti nuo savo pirminės idėjos būti Baltarusijos humanitariniu universitetu Lietuvoje“, – pažymėjo mokslininkas.