2011 m. Švedijos valstybės audito institucija paskelbė ypatingai svarbią šiuo metu vykdomam parlamentiniam Lietuvos krizės tyrimui ataskaitą apie Švedijos bankų plėtros Baltijos šalyse pamokas (anglų kalba skaityti ČIA). Buvo audituojami Švedijos centrinis bankas ir Švedijos finansų inspekcija (bankus prižiūrinti institucija).
Štai dvi esminės išvados: a) Švedijos institucijos nepakankamai įvertino riziką, ypač likvidumo (perfinansavimo tarptautinėse rinkose galimybių) ir b) dėl dominuojančios Švedijos bankų padėties Baltijos šalyse, Švedijos vyriausybė prisiėmė aiškiai neišreikštą, tačiau realią (angl. implicit) atsakomybę dėl ekonominio stabilumo Baltijos valstybėse.
Štai kodėl Švedijos vyriausybė, tik paprašius, nusprendė pigiai paskolinti Latvijai 720 mln. eurų. O Lietuvos vyriausybė nusprendė elgtis visiškai „originaliai“ – skolintis iš tų pačių švediškų komercinių bankų, kurie ir sukėlė mums krizę, už 8–12 proc.!
Taip tuomet, matyt, atrodė „protingiau“ dviems dabartiniams kandidatams į prezidentus, kurie, globojami super efektyvaus politinio ir propagandos kartelio, draugiškai pasišnekučiuodami, nes ginčytis juk nėra dėl ko, ketina įčiuožti į antrąjį rinkimų turą.