Edita Gudavičė | ve.lt
„Štai kas liko iš profesoriaus atlyginimo Klaipėdos universitete – 155,49 Eur. Gal kas nors gali pasakyti, kaip man išgyventi?“ – tokia profesorės Dalios Kiseliūnaitės žinutė socialiniuose tinkluose sukėlė diskusiją ne vien apie apverktinus kai kurių profesijų atlyginimų dydžius, bet ir apie tai, kad inteligentijos atstovams sunku rasti kitą, kad ir nekvalifikuotą, darbą.
Tuo įsitikino ir Dalia Kiseliūnaitė, iš nevilties bandžiusi įsidarbinti kasininke viename iš prekybos centrų. Nors 59 metų amžius darbdaviams neužkliuvo, pamatę, kad kasininke pageidauja dirbti mokslininkė, jie tik išpūtė akis ir pareiškė, kad vieta užimta.
„Įvertinus dabartinius Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimus, panašu, greitai visi mokslų daktarai geriau eis darbintis į maksimas. Bet tikrai niekas mūsų nepriima. Pavyzdžiui, mano vyras, mokslininkas, šiuo metu – bedarbis“, – antrino ir Klaipėdos universiteto (KU) žurnalistikos studijų vadovė mokslų daktarė Daiva Sirtautienė.
Keisčiausia tai, kad mokslininkai jaučiasi nereikalingi, nors pats KU deklaruoja, jog mažėjant studentų skaičiui renkasi mokslinę kryptį.
Kur mokslinė veikla?
„Bandžiau įsidarbinti viename prekybos centre kasininke. Paskambinau, pasakiau, kiek man metų, liepė atsiųsti CV. Išsiunčiau, nieko neatsakė. Tada nuėjau pati. Pasižiūrėjo į mane ir sako: „Jūs iš mūsų tyčiojatės ar darote žurnalistinį tyrimą?“ Sakau: „Nei tas, nei kitas, man reikia darbo.“ Tada sako: „Mes jau radome žmogų.“ Nors iš tikrųjų skelbimo dar neišėmė“, – pasakojo D. Kiseliūnaitė.
Klaipėdos universiteto dėstytoja neslėpė, jog iš tiesų labiau eksperimentavo, nei realiai norėjo dirbti kasininke, tačiau ši jos istorija puikiai iliustruoja, kad jos situacijoje atsidūrę žmonės tarsi speičiami į kampą. Dirbdami darbą, kurį myli ir puikiai išmano, neturi šansų išgyventi, o dirbti nekvalifikuotą darbą jų niekas nepriima.
Ieškotis kitos galimybės užsidirbti mokslininkė pradėjo už darbą universitete gavusi 155 eurus. Pagal dabartinius skaičiavimus, iki pensijos jai liko 5 metai.
„Iš tokio atlyginimo bus skaičiuojamos įmokos „Sodrai“, atitinkama bus ir pensija, – profesorei baugu ir pagalvoti apie ateitį. – Turiu tik 0,2 etato, keturias savaitines valandas. Turiu štai ką daryti: skaitau morfologijos kursą 4 savaitines valandas, esu egzaminų komisijose, vadovauju dviem magistro darbams ir vienam daktaro darbui. Taip pat turiu dirbti intensyvų mokslinį darbą, publikuoti ir už jį atsiskaityti, rašyti naujus projektus, kurie galbūt gaus, o gal ir ne, finansavimą, organizuoti konferencijas, už savo pinigus važinėti į jas, rašyti recenzijas mokslo darbams, skaityti visuomenei paskaitas, dalyvauti visuose katedros posėdžiuose, generuoti idėjas, kaip pritraukti studentų, pildyti daugybę popierių ir ataskaitų…“ – vardijo profesorė.
D. Kiseliūnaitė suvokia, kad dėl studentų skaičiaus mažėjimo mažėja ir dėstytojų darbo krūviai. Bet, pasak jos, kyla kitas – prioritetų – klausimas.
„Ar universitetas nevykdo mokslinės veiklos? Jeigu vykdo, turėtų susitvarkyti kryptis, kurios universitetui atrodo perspektyvios ir įdomios, bei atsirinkti žmones, kurie tose kryptyse yra ką nors įdomaus nuveikę, kad dirbtų toliau, o ne šitaip trupinti trupinukais“, – kalbėjo D. Kiseliūnaitė.
Profesorė sakė esanti pribrendusi dideliems monumentaliems darbams. Bet gaudama tokį apgailėtiną atlyginimą, suprantama, negali išgyventi.
„Jei aš įsidarbinčiau kitur, kad ir kasininke, nebegalėčiau dirbti mokslinio darbo. Juk į mokslinį darbą turi įsigilinti, gyventi juo ir sapnuoti 24 valandas per parą, o ne prisėsti vos 10 minučių per dieną. Man skaudu dėl to, kad Lietuva į mane investavo nemažai pinigų ir dabar numeta kaip nereikalingą. Tokia tendencija rodo, kad mūsų aukštasis mokslas yra chaotiškas. Jei ir turi kokius prioritetus, tai tik tiems taikomiesiems dalykams, kuriuos remia Europos Sąjunga“, – apgailestavo D. Kiseliūnaitė.
„Atlyginimai nedidėja 15 metų“
„Iš tiesų tai didžiulė gėda valstybei, jei turime nuolatos kalbėti apie mažus mokytojų ir dėstytojų atlyginimus. Graudu, kai išsilavinę žmonės šitiek metų siekia mokslo, tampa savo srities specialistais, bet yra tarsi nebereikalingi“, – pritarė Klaipėdos universiteto studijų prorektorė Leta Dromantienė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.