Baigiantis sausiui, 29-ąją mėnesio dieną, po šv. Mišių, į Marquette Park’o Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios parapijos salę gausiai rinkosi čikagiečiai lietuviai pasiklausyti įdomių pranešimų ne tik apie mūsų tautos ir Tėvynės praeities istorines peripetijas, bet ir padiskutuoti apie šiandienos emigrantų aktualijas, netgi priimti rezoliucijas svarbiais politiniais klausimais. Įvairių kartų – ankstesniosios bangos, giliai įleidusios šaknis į Amerikos žemyną, tapusį antrąja tėvyne, bei trečiabangių, dar nemažai turinčių čia spręstinų problemų tarp šios šalies ir Lietuvos nesusikalbėjimo svarbiais lietuviams klausimais.
Renginį organizavo jau nemažai metų ir patirties turintis JAV lietuvių visuomeninis komitetas „Už dvigubą pilietybę“, rengiantis vos ne kasmet politinius savaitgalius. Pastarasis susibūrimas įvardintas „Politikos popiete“. Išties ši popietė buvo gana įdomi, tad ir užsitęsė ne trumpai. Po salėje susirinkusiųjų atlikto Amerikos himno bei Lietuvos Tautinės giesmės parapijos klebonas kunigas Jaunius Kelpšas palaimino renginyje apsilankiusius žmones bei padėkojo Dievui už Laisvės bei demokratijos sulaukusią Lietuvą.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomos valstybės šimtmečiui (1918 m.) labai įdomų, netikėtų praeities faktų atskleidusį pagrindinį pranešimą apie 1941 m. sukilimą Lietuvoje skaitė teisininkas, istorikas dr. Augustinas Idzelis. Beje, jis priminė, kad naujoji jo istorinė knyga apie šį laikotarpį, pilną įdomių, kontraversinių faktų apie kai kuriuos žymius lietuvius, deja, kolaboravusius su sovietiniais okupantais ir vėliau tapusiais net generolais, pardavusiais savo sielas, paklususiais mūsų priešų vadams. Daug Maskvos anuometinių vadų bei enkavedistų skleidė šmeižikiškus pramanus, dezinformavo žmones apie nusipelniusius mūsų tautos intelektualus. Tokia skaudi mūsų Lietuvos praeitis… Knygos autorius pasidžiaugė savo namo rūsyje išsaugojęs daugybę svarbių dokumentų apie tuos niekingus veiksmus klastojant tikrovę ir jų organizatorius.
Tuomet Baltijos šalyse buvo nemažai KGB agentų-kolaborantų, pakabintų ant Maskvos meškerės. Kad ir kaip lėktuvu atskridę atėjūnas Dekanozovas su 15 Rusijos enkavedistų skubėjo, Lietuvos prezidentas Antanas Smetona spėjo atsidurti užsieny, kitaip jo padėtis būtų numanoma. Vladimiras Dekanozovas (Dekanošvili) įsako pristatyti jam prezidentą gyvą ar mirusį. Tie demaskuojantys įrodymai (dokumentai) – tikras aruodas mūsų tautos istorijai pažinti, tą pažinimą auginti. Po įdomios šio prelegento kalbos kilo mintis surinkti pinigus knygos vertimui į lietuvių kalbą.
Be žmonių, išgyvenusių Lietuvoje baisiąją Sausio 13-osios naktį, salėje buvo ir du Čikagoje gyvenantys komiteto „Už dvigubą pilietybę“ nariai, „Sausio 13-osios“ medalininkai – Juozas Karsokas, žurnalistas, bei Algimantas Šutinas, teisininkas. Pastarasis savo kalboje aptarė, kodėl LR Seime įstrigęs dvigubos pilietybės klausimas ir jo politinis sprendimas. „Kodėl Lietuvos Konstitucinis teismas sprendžia šį klausimą? Tai turėtų būti ne šio teismo reikalas, o LR Seimo! Tas atkaklus priešinimasis leisti turėti dvigubą pilietybę (tokias turi nemažai net Europos šalių piliečių), skubant atimti – Lietuvos gavus JAV, dar labiau nutolins savus piliečius, kaip išvarytus iš Tėvynės. Keista, kad litvakais susirūpino pats Andrius Kubilius – girdi, jiems būtina suteikti LR pilietybę. Kodėl taip lengvai nurašomi Lietuvos žmonės?“ – svarstė teisininkas.
Ir nors rezoliucija dėl dvigubos pilietybės buvo priimta kone prieš penkerius metus – 2012 metų rugpjūčio 10 dieną Vilniuje vykusio Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo posėdyje, sprendimo vis dar nėra. Matyt, tas svarbus dokumentas nugulė kuriame nors LR Seimo stalčiuje kaip nevertas dėmesio.
Šalia įvairių temų, aptartų artėjant Vasario 16-ajai, komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja Ligija Tautkuvienė iškėlė klausimą: „Ar vėl Lietuvos Seimo bei Vyriausybės nariai į atlapus įsisegs neužmirštuolės („nezabudkos“ – rusų kalba) žiedą? Čia pat, ekrane, buvo parodytos neužmirštuolės, Pergalės dienos progai pieštos rusiškuose atvirukuose. Jos Rusijoje segamos kartu su dryžuotomis Georgijaus juostelėmis į atlapus. Kitoje nuotraukoje – ši metalinė gėlelė mėlynuoja specialiai pažymėta kaip Masonų simbolis… Tradicijos klostosi dešimtmečiais, tik tada prie jų priprantama, o ne nusižiūrėjus į kitus, persikeliama sau. Parodyta ir nuotraukų iš Čikagos šeštadieninių lietuviškų mokyklėlių, kur maži vaikai „sodina“ „nezabudkes“ į žemę. Tik širdį paglostė, kad vienoje Lietuvos mokyklėlėje vaikučiai kūrė trispalvę iš smulkiai sukarpytų geltonų, žalių, raudonų popierėlių. „Negi mūsų laisvės gynėjai sausio 13-ąją žuvo už „nezabudkę“, o ne už trispalvę?“ – retoriškai klausė L. Tautkuvienė.
Komiteto „Už dvigubą pilietybę“ atstovė uždavė dar vieną klausimą susirinkusiems – jau nebe retorinį: „Ar dar reikalinga Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB), kai pagrindinis tikslas – kova už Lietuvos nepriklausomybę – jau įvykęs faktas: Lietuva jau 26 metai laisva ir nepriklausoma valstybė? Nuo ko dabar ją reiktų vaduoti?“
Beje, PLB taryboje tėra vos 4 vyresniosios, antrosios, kartos, atstovai. Visi pasklidę po pasaulį lietuviai, jau trečiosios emigrantų bangos, daugiausiai – jauni žmonės, ne taip seniai išvykę iš Lietuvos… Lietuvybės išlaikymas priklauso tik nuo mūsų pačių. Tokiai pozicijai paprieštaravo čikagietis Juozas Polikaitis, senjoras, aktyvus PLB narys, teigdamas, kad negalima griauti, kas seniai sukurta. Tai priminė Algirdo Brazausko priešinimąsi atsiskyrimui nuo SSSR – negriaukime, nes neišgyvensime! Klausimas labai paprastas: ar reikia įvairiuose kraštuose susikūrusioms lietuvių bendruomenėms bendraujant su Lietuva (kultūros, švietimo klausimais) tarpininko – PLB? Juolab kad kiekvieno krašto poreikiai skirtingi. Na, o Lietuvos URM yra Užsienio lietuvių departamentas, sukurta „Globalios Lietuvos“ programa, kuri pradėta įgyvendinti 2012 m. Viskas išeivijai.
Beje, neviešinama, kad JAV lietuvių bendruomenės gyvenime dalyvauja ne daugiau kaip 2–4 tūkstančiai tautiečių (tiek, kiek sumoka solidarumo mokestį), nors skelbiama, kad išeivijoje gyvena apie 1 300 tūkstančių lietuvių kilmės žmonių. Dalyvavimas LR Prezidento, Seimo rinkimuose parodo dar kitokius skaičius.
Apie išeivijos „Lietuvos istorijos ieškotojų klubo“, įsikūrusio prieš 7 metus, jau turinčio net 7 100 narių, nuveiktus darbus ir planus papasakojo klubo įkūrėjas Sigitas Unguraitis.
Diskusijose dalyvavo Rimantas Dirvonis, Juozas Karsokas.
Politikos popietės dalyvius liaudies dainomis džiugino malonaus tembro jauna dainininkė Agnė Giedraitytė, garsėjanti ne tik JAV lietuvių bendruomenėje, bet ir plačiau.
Nuotraukos – autorės.