Pro Patria
Skelbiame dienraščio „Der Spiegel“ parengtą interviu su psichologu Stephanu Grünewaldu, didžiąją dalį savo karjeros tyrinėjusiu vokiečius ir jų elgesį. Naujajame tyrime jis pažvelgė į dabartines vokiečių politines nuostatas ir čia įžvelgė stiprų nusivylimą, kurį Vokietijos rinkėjai jaučia dėl to, kad politinės kampanijos metu vengiama aptarinėti svarbiausias šalies problemas, ypač migrantų krizę.
SPIEGEL: Pone Grünewaldai, artėjant rinkimams Rheingoldo institutas vėl atliko detalią Vokietijos politinės būklės analizę. Papasakokite apie tyrimo procesą.
Grünewaldas: Kalbėjomės su 50 rinkėjų, iš kurių 26 dalyvavo giluminiuose psichologiniuose interviu, o kiti– trijose grupinėse diskusijose. Tyrime dalyvavo septyni psichologai, iš kurių du koncentravosi į Rytų Vokietijos reikalus. Tyrimas nėra reprezentatyvus, bet gali padėti atpažinti tam tikras tendencijas.
Ką aptikote?
Žvelgiant iš giluminės perspektyvos, rinkėjai yra visiškai nusivylę rinkimų kampanija. Jie jaučiasi taip, lyg jos metu nebūtų kalbama apie dalykus, kurie jiems svarbūs, daugybės problemų paliečiamas tik paviršius. Norėjome sužinoti, kodėl taip yra.
Ir ką jums pavyko sužinoti?
Giluminiuose interviu visi žmonės norėjo kalbėti vien apie migrantų krizę, migrantų krizę, migrantų krizę. Nors šis klausimas elegantiškai apeinamas rinkimų kampanijoje, tai yra sopulys, į kurį politikai nekreipia dėmesio.
Kokia tiksliai yra problema?
Prieš dvejus metus prasidėjusi krizė rinkėjams iškėlė dilemą, į kurią jie vis dar neturi aiškaus atsakymo. Ar atverti duris, ar verčiau jas uždaryti? Viena vertus, jie nori būti priimančios kultūros dalimi, tačiau taip pat bijo, kad užsieniečiai juos užgoš ir jie nebegalės atpažinti savo pačių šalies. Todėl jie nori, kad politikai sukurtų planą, įtvirtinantį kompromisinę poziciją. Bet politikai to nedaro, todėl rinkėjai jaučiasi apleisti.
Kokios to pasekmės?
Rinkėjai yra pametę orientaciją, kupini nežinios. Jie apibūdina Vokietiją arba kaip sergančią, žemyn čiuožančią valstybę, arba kaip saugią turtingą salą rizikingoje jūroje. Visa tai labai trapu ir veda į emocinį sprogimą. Dar nebuvau matęs, kad mano tiriamieji skleistų tiek daug pykčio ir įsiūčio.
Ar tikitės, kad augs politinė radikalizacija?
Kol kas ne, nes reaguodami į kietėjantį politinį frontą, rinkėjai žengia ir žingsnį atgal. Jie svarsto, kad mes negalim sau leisti susiskaldyti, nes esame apsupti trijų žvėrių: Trumpo, Erdogano ir Putino. Pyktis išliejamas šešėliniame skaitmeniniame pasaulyje, tačiau realybėje jie labiau valdosi.
Ar galima teigti, kad pabėgėlių krizė yra tik simbolis diskomforto, kurį jie jaučia dėl dabartinės pasaulio būklės?
Taip, nes dar gerokai iki pabėgėlių krizės žmonės jautėsi susvetimėję dėl globalizacijos ir taip pat buvo susirūpinę dėl pasaulio saugumo.
Kaip rinkėjai mato Trumpą?
Jis pasitarnauja Merkel naudai. Dėl jo, Putino ir Erdogano ji matoma kaip žmogus, galintis sutramdyti žvėris. Kanclerė matoma kaip vienintelis žmogus, kuriuo galima pasikliauti.
O jos varžovas?
Dėl vyraujančio skepticizmo Merkel atžvilgiu, Martinas Schulzas (socialdemokratų (SPD) kandidatas) šiais metais pristatytas kaip praktiškas ir ryžtingas žmogus. Pradžioje jis vertintas kaip sugrįžtantis tėvas – tas, kuris pagaliau gali užpildyti tuščią vietą Vokietijos politikoje. Jo įvaizdis buvo išpūstas beveik iki mesianistiškų aukštumų. Tačiau realus žmogus negalėjo išpildyti šių lūkesčių. Dabar jis matomas labiau kaip draugiškas dėdė. Šiuose rinkimuose SPD gresia potenciali katastrofa.
Ar galėtų Alternatyvos Vokietijai (AfD) partija pasirodyti geriau nei rodo dabartinės apklausos?
AfD išreiškia didelę dalį žmonėse susikaupusio pykčio, tačiau ši partija neturi stipraus lyderio. Partija padarė klaidą iš dėmesio centro pašalindama Frauke Petry. Taip pat šiai partijai nepadės ir rinkėjų tendencija ieškoti kompromisinio kelio.
O Žalieji? Ar jie pasirodys gerai, nes klimato kaita yra toks svarbus klausimas?
Ne, jiems bus sunku. Žmonės mano, kad jų problemos slypi kitur. Be to, Žaliųjų partija laikoma arogantišką, nes jų kova už gamtą dažnai nukreipta prieš žmogaus, esančio gamtos dalis, gyvenimą.
Kaip jūsų apklaustieji žmonės vertina savo asmeninę padėtį?
Gerai, bet tuo pačiu metu jiems sunku atrasti savo vietą. Darbovietės, dienos centrai, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat svarbus yra ir būsto klausimas. Visos šios problemos yra simboliai, rodantys struktūriškumo ir orientacijos poreikį.
Ar kanclerė pateisina šią trokštamą tvarką?
Iš dalies. Ji laimės dideliu skirtumu, tačiau tai vis tiek nėra nuoširdaus lojalumo jai išraiška. Tiesiog ji jau išbandytas variantas ir jai vėl bus suteiktas bandomasis laikotarpis.
Jeigu Kairiųjų partija, SPD ir Žalieji būtų iškėlę kitą bendrą kandidatą ir pažadėję visiškai kitokį veiksmų planą, ar juos būtų priėmę geriau?
Su apklausų dalyviais aptarėmė įvairias galimas koalicijas, bet šios jie nepaminėjo.
Kas tuomet buvo paminėta?
Merkel ir Christianas Lindneris (iš stambiajam verslui palankios Laisvosios demokratų partijos – FDP). Interviu metu demonstruotas tikras susižavėjimas Lindneriu. FDP kandidatas matomas kaip moderni televizijos žvaigždė, net kaip koks slaptas agentas 007, galintis sukelti pokytį. Apklaustieji norėtų lyg žvaigždžių komandos: jau pasiteisinusi Merkel ir jai talkinantis mažasis vokiečių Macronas. Todėl prognozuoju Merkel konservatorių ir FDP koaliciją.
Versta iš Spiegel.de