STT pristatė šių metų „Lietuvos korupcijos žemėlapį“ – ar dabar jau žinome, kaip ją pažaboti? (patikslinta informacija)

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ projektų vadovės Jūratės Letkauskienės prašymu, skelbiame jos atsiųstą tekstą – dėl jų techninės klaidos pateikto klaidingo turinio, 2016 metų gruodžio 29 dieną paviešinto ir Tiesos.lt portale, paneigimą:

„Pranešame, kad visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2016 m. gruodžio 21 d. atliktame ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išpublikuotame tyrime „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“ paskleista informacija apie VšĮ „Viešųjų pirkimų agentūra“ neatitinka tikrovės. VšĮ „Viešųjų pirkimų agentūra“ į korupcijos žemėlapį buvo įtraukta per klaidą“.

* * *

2016 m. gruodžio 29 d.

Kviečiame susipažinti su Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu atliktu tyrimu „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“.

Kaip skelbiama STT svetainėje, tokio tyrimo „tikslas – įvertinti gyventojų ir verslininkų požiūrį į korupciją, jos paplitimą bei atskleisti Lietuvos gyventojų ir verslininkų asmeninę patirtį šioje srityje ir informacijos apie korupciją šaltinius; nustatyti Lietuvos visuomenės antikorupcinį pajėgumą“.

2001–2008 m. šį tyrimą inicijavo Transparency International Lietuvos skyrius (TILS), o nuo 2011-ųjų – STT.

Išsamioje šių metų tyrimo ataskaitoje ČIA galima susipažinti ir su apklausos metodais. Turint omeny, kad korupcija korupcijai nelygu, t. y. paprastai skiriama „mažoji korupcija“, pavyzdžiui, policininko papirkimas ar dovanėlė medikui, ir „didžioji korupcija“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – išties darosi įdomu, kaip buvo atlikta apklausa.

Pasirodo, Lietuvos gyventojai buvo apklausiami namuose, susitikus akis į akį, verslo įmonių vadovai apie jų korupcinę patirtį buvo klausinėjami telefonu, o valstybės tarnautojai į klausimus apie savo patirtis atsakinėjo darbo vietoje ir internetu.

Gal išties Lietuva – drąsi šalis, jei neanoniminėje apklausoje net 16 proc. gyventojų prisipažino davę per pastaruosius metus kyšį (tiesa, prieš porą metų tokių gyventojų būta 24 proc.), tarp verslo atstovų, prisipažinusių, jog davė kyšį, tokių būta 5 proc. (prieš dvejus metus tokių būta 6 proc.), o tarp apklaustų valstybės tarnautojų tokių būta net 6 proc. (ankstesnėje apklausoje jie nedalyvavo)? Tačiau kaip šiame kontekste vertinti tą faktą, jog manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, esama nepalyginamai daugiau – šiemet taip manė 68 proc. gyventojų ir 48 proc. verslininkų (prieš dvejus metus jų būta atitinkamai 69 ir 43 proc.)?..

Verta susipažinti ir su apklausos rengėjų užduotais klausimais ir pasvarstyti, kaip atsakymai į būtent TOKIUS klausimus, gauti, pavyzdžiui, iš valstybės tarnautojo internetu ar verslininko telefonu, gali padėti – prisiminkime apklausos tikslus – įvertinti jų požiūrį į korupciją, jos paplitimą ar atskleisti jų asmeninę patirtį šioje srityje, jei korupciją suprantame taip, kaip ją apibrėžia Jungtinių Tautų Organizacija, išskirianti tokias pagrindines jos formas: „sukčiavimas, kyšininkavimas, piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis priimant sprendimus (piktnaudžiavimas diskrecija), prievartos panaudojimas, favoritizmas (favoritų skyrimas į aukštas pareigas), valstybės pinigų ar turto pasisavinimas/išeikvojimas bei korupcija vykdant politinę veiklą“?

Kaip skelbiama, projektas „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ vykdomas nuo 2001 m. ir iki šių metų rudens iš viso buvo atlikta 9 reprezentatyvios apklausos (2001 m., 2002 m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2011 m., 2014 m. ir 2016 m.).

Tyrimus įvairiais metais atliko Baltijos tyrimai, TNS Gallup, RAIT, VISEO, Vilmorus.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top